sk trencin

 

Possibilities to follow studies with scholarship at the Centre for Functional and Surface Functionalized Glass of the Alexander Dubček University of Trenčín in Slovakia which is available also for the students of our Faculty if yours specialisation fits the profile. All the details necessary for enrollement of interested students are enclosed herewith including the direct contact of the possible host university.

phd_study_program.pdf

funglass_-_centre_for_functional_and_surface_functionalized_glass.pdf

demola 600x400

Labas, studente,

Kviečiame tave dalyvauti Demola programos pavasario semestre. Ši programa skirta įvairių studijų krypčių studentams, kurie nori teorines žinias, įgytas universitete, pritaikyti praktiškai, ieško temos kursiniam darbui, praktikos vietos, nori išmokti dirbti komandoje ir papildyti savo CV.

DEMOLA INFOGRAFIKAS

Tinklalapyje www.demola.net/apply jau paskelbti Demola 2019 pavasario semestro iššūkiai! Peržiūrėk, išsirink sau tinkantį/patinkantį ir pateik dalyvio paraišką. Paraiškos dalyvauti priimamos iki kovo 17 d.

Dar nežinai kaip veikia Demola? Kviečiame susipažinti:

  1. Tinklalapyje www.demola.net/apply skelbiami įmonių iškelti iššūkiai. Jie yra paremti realiai egzistuojančiais verslo įmonių poreikiais/problemomis.
  2. Iki kovo 17 d. studentai kviečiami išsirinkti iššūkius ir teikti paraiškas www.demola.net/apply. Rekomenduojama iššūkius rinktis pagal praktinių darbų temas, studijų kryptį ar domėjimosi sritį.
  3. Nuo kovo 17 d. iki kovo 21 d. vykdoma dalyvių atranka ir formuojamos komandos. Į komandas patekę studentai kviečiami į Demola semestro atidarymo renginį 2019 m. kovo 21 d.

 

Informacijos ieškok Demola Vilnius Facebook paskyroje.”

exportiamo.it-nuotr.-642x410.jpg

Lietuvos Respublikos bendrojo plano - Lietuva 2030 - rengimas, ieškant, kokias erdvinio vystymosi kryptis išlaikysime, o ką – keisime – vienas svarbiausių šių metų uždavinių Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) geografams – kraštotvarkininkams.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis šalies teritorijos erdvinio vystymo kryptis, funkcinius prioritetus ir užtikrinantis visų šalies strategijų suderinamumą. Plano rengimo metu vyksta praktinis darnaus vystymosi principų įgyvendinimas valstybės lygiu: įvairių veiklų (verslo, žemės ir miškų ūkio, energetikos, statybos, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos ir kt.) derinimas tarpusavyje, erdvėje ir tuo pačiu – reguliuojant žmogaus veiklos poveikį aplinkai tam, kad ateities kartos turėtų neprastesnes nei dabartinė sveiko gyvenimo ir klestėjimo galimybes.

Atnaujinant Lietuvos Respublikos bendrąjį planą reikalinga permąstyti krašto tvarkymo viziją. Kaip užtikrinti gerovę, išsaugant savastį, stiprią tautą, paveldą ir ekologines mūsų krašto galias? Kokias linijas brėšime Lietuvos žemėlapyje ir kaip jas įgyvendinsime? Kokias gamtinių ir socialinių reiškinių tendencijas mato geografai? 

Kovo pirmąją kviečiame visus socialinio tinklo CHGF „Facebook“paskyroje stebėti ir aktyviai dalyvauti viešojoje diskusijoje, kurioje šiais klausimais savo nuomonę išsakys: 

geografas kraštotvarkininkas prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas, galiojančio, 2002 m. patvirtinto LRBP rengimo mokslinis vadovas

geografas kraštotvarkininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas, Planą rengiančioje „Taem Urbanistai“ vadovaujamo konsorciumo komandoje vadovaujantis Plano Kraštovaizdžio, ekosistemų ir gamtos vertybių analizės dalies rengimui. 

geografas, socialinės geografijos atstovas, prof. dr. Donatas Burneika, Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas

Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengimo koordinatorė, urbanistė Elena Archipovaitė, Aplinkos ministerija

Lietuvos Respublikos bendrojo planą rengiančios TAEM grupės atstovė, architektė Giedrė Ratkutė-Skačkauskienė

Diskusiją moderuos geografė dr. Giedrė Godienė, VU CHGF

maxresdefault 

Kūrybingi bakalauro ir magistro studijų pakopos studentai, doktorantai, mokslininkai, startuolių autoriai, verslininkai, įvairių sričių atstovai kviečiami registruoti savo inovatyvią idėją svetainėje: falling-walls.com/lab/apply.  

Registracija vyks iki š. m. balandžio 1 d.

Pristatymai nacionalinei atrankai (3 min. trukmės pristatymas anglų kalba) vyks š. m. gegužės 16 d. nuo 14.00 val. Europos humanitariniame universitete Savičiaus g. 17, Vilniuje.

Geriausia išrinktos idėjos autorius š. m. lapkričio 8-9 d. dalyvaus Berlyne vyksiančioje baigiamojoje konferencijoje, į kurią susirenka geriausių idėjų autoriai iš viso pasaulio, įvairūs mokslininkai, Nobelio premijos laureatai ir kt. Praėjusiais metais tokioje konferencijoje dalyvavo atstovai iš 57 šalių.

KVIETIMAS

Daugiau informacijos:

chgf-642x410.jpg

„Gretutinėse studijose apimama daug sričių, nuo pedagogikos istorijos, psichologijos iki dalyko didaktikos. Kursai ne tik suteikia žinių, kurios padės dirbant pedagogu, bet ir praplečia bendrąjį išsilavinimą. Įgijau žinių apie ugdymo stilius, metodus, kurie bus naudingi ir auginant vaikus. Atlikdamas praktiką mokykloje labai patobulinau savo problemų sprendimo, bendravimo, didaktikos įgūdžius. Taip pat patobulėjo ir viešasis kalbėjimas. Po praktikos mokykloje nebejaučiu baimės kalbėti viešai“, – pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto magistrantas Vytautas Kavaliauskas, nusprendęs įgyti ir pedagogo kvalifikaciją.

Nesudėtingai įgyjami naudingi įgūdžiai

V. Kavaliauskas pripažįsta, kad pedagogika jį traukė jau senokai. Dar mokykloje teko vesti kelias pamokas savo bendraklasiams bei jaunesniems mokiniams, nuo 12 klasės – mokyti mokinius privačiai. Mėgo pedagogiką ir chemiją, todėl įstojo į Vilniaus universitete siūlomą chemijos studijų programą, o pedagogika tapo gretutinių studijų objektu.

„Išgirdęs apie galimybę pasirinkti gretutines pedagogikos studijas apsidžiaugiau, nes tai leidžia iš studijų pasiimti dar daugiau – įgyti ne tik chemijos bakalauro, bet ir pedagogo kvalifikaciją. Tačiau iš pradžių buvo sunku prisitaikyti prie humanitarinių mokslų specifikos. Tikslieji mokslai įpratino mintis reikšti kuo aiškiau ir kuo trumpiau, todėl 1000 žodžių rašto darbai iš pradžių kėlė keblumų. Buvo sunku surinkti reikiamą žodžių skaičių, tačiau vėliau pavyko įprasti. Gretutinės pedagogikos studijos man buvo galimybė mokytis patinkantį dalyką neaukojant savo pagrindinių studijų ar neprarandant papildomų metų po jų“, – sako V. Kavaliauskas.

Pedagogika – raktas į prestižinę darbovietę

Joniškietė Ieva Lebedytė buvo kategoriška: niekada nebus mokytoja. Studijuodama tuometiniame Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, ji pajuto, kad turi daug kūrybiškumo, įvairių įgūdžių ir potencialo, kurį norėjo panaudoti kurdama pridėtinę vertę visuomenei.

„Aš manau, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar tėvų socialinės padėties, turi teisę į sėkmingą mokymą(si), į kokybišką švietimą. Aš užaugau mažame miestelyje ir mačiau, kaip netolygiai organizuojamas švietimas skirtingose mokyklose, koks atotrūkis yra. Todėl nusprendžiau dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti!“ ir dėl jos atsidūriau Mosėdyje“, – savo kaip pedagogės kelio pradžią pasakoja I. Lebedytė.

Chemikė Mosėdyje dirbo trejus metus, o tada, pajutusi, kad įgyvendino visus sau iškeltus uždavinius, grįžo į Vilnių ir šiuo metu dirba tarptautinėje mokykloje „Vilnius International School“. Mokytoja anglų kalba dėsto chemiją ir gamtos mokslus pagal tarptautinio bakalaureato ir Kembridžo mokymo programas.

„Valstybinėje mokykloje teko vaikus mokyti pagal programą, kuri apima platų temų spektrą. Tarptautinėje mokykloje vaikus jau šeštoje klasėje mokau pagal programą, orientuotą į patyrimą. Mokiniai pagal tarptautinio bakalaureato programą mokosi tirdami ar atlikdami praktines veiklas. Čia mokytojos vaidmuo – inicijuoti diskusiją, užtikrinti, kad visa grupė pasiektų reikiamą gebėjimų lygį, ir įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus atskirai“, – sako I. Lebedytė.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos