c.kudabos logo

828 vaikai ir apie 200 mokytojų dalyvaus 2019-ųjų metų Č. Kudabos geografijos konkurse

2019 m. balandžio 6 d. VU CHGF Geomokslų institute (M. K. Čiurlionio g. 21/27, Vilniuje) vyks XIX –asis nacionalinis Č. Kudabos geografijos konkursas mokiniams. Jame rengiasi dalyvauti 828 vaikai lydimi 200 mokytojų iš visos Lietuvos.

Minint Č. Kudabos 85-ąsias gimimo metines šis tradicinis geografijos populiarinimo renginys šiemet pirmąkart vyks ten, kur profesorius pats mokėsi, dėstytojavo, dirbo mokslinį darbą.

Šeštadienį, nuo 9 valandos ryto vyks dalyvių registracija, 11 valandą konkursas bus iškilmingai atidarytas. Tarp 11.30 ir 13.30 mokiniai atliks geografines užduotis, o juos lydintys mokytojai klausysis specialiai jiems parengtų paskaitų. Bus pristatyta nauja knyga, skirta konkurso sumanytojo geografo – pedagogo, žygeivių judėjimo Lietuvoje pradininko doc. dr. Rimanto Krupicko atminimui.

Šiuo konkursu siekiama skleisti žymaus geografo prof. Česlovo Kudabos idėjas, populiarinti jo nuveiktus darbus, ugdyti mokinių mokslinį kritinį mąstymą bei kūrybiškumą, sudominti geografijos mokslu ir sudaryti galimybę pasitikrinti žinias ir gebėjimus. Tai vienas masiškiausių moksleiviškų renginių Lietuvoje, sutraukiantis didelį būrį smalsių jaunųjų geografijos gerbėjų. Per visą konkurso organizavimo laikotarpį jame dalyvavo 13 773 mokiniai; pagerbta 840 konkurso laureatų.

Renginį organizuoja Lietuvos geografų draugija ir VU CHGF Geomokslų institutas, Vilniaus geografijos mokytojai. Šis konkursas bus vienas svarbiausių nacionalinių geografinių įvykių, kuris taps visoje Europoje balandžio 5 d. organizuojamos „Geografijos nakties“ renginių žemėlapio dalimi.

Daugiau informacijos apie konkursą: LGD tinklalapyje www.lgd.lt; konkurso organizavimo komiteto pirmininkas doc. dr. Virginijus Gerulaitis, el. paštas: 8 689 54613,

kontaktinis asmuo informacijos sklaidai VU CHGF GI dr. Giedrė Godienė, el.p. ; tel. 8 685 63451

pav 2

Vilniaus ir Tartu universitetų mokslininkai paskelbė šokiruojančius tyrimo rezultatus.  Mokslininkai teigia, kad silūro periodo viduryje vienintelis ilgalaikei jūrinių stuburinių evoliucijai svarbus įvykis buvo Lau masinis išmirimas, galimos išmirimo priežastys susijusios su didžiuliais klimato, jūros lygio ir anglies ciklo pokyčiais.

Skaityti daugiau...

stazuote web

Aktuali informacija magistrantams, neseniai baigusiems magistrantūrą bei doktorantams! Podiplominės stažuotės Vokietijoje aplinkosaugos srityje – puiki galimybė įgyti vertingos patirties, užmegzti naudingus ryšius bei įtvirtinti ir išplėsti studijų metu gautas žinias.

1250 eurų per mėn. stipendija suteikiama 6-12 mėnesių stažuotei Vokietijos mokslinių tyrimų centruose, universitetuose, pramonės įmonėse, ministerijose, įstaigose bei nevyriausybinėse organizacijose.

Laukiamos paraiškos iš gamtos mokslų specialistų, inžinierių, ekonomistų, teisininkų ir visų tų, kurių domėjimosi sritis ir veikla vienu ar kitu būdu yra susijusios su gamtos ir aplinkos apsauga.

Konkurso sąlygos čia: https://goo.gl/cNzvch

pav 3 muldes ivykis

Šį mėnesį Zootaxa moksliniame žurnale išėjo bendras Lietuvos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų straipsnis „Evolutionary significance of the retiolitine Gothograptus (Graptolithina) with four new species from the Silurian of the East European Platform (Baltica), Poland and Lithuania“, skirtas ypač svarbiams, bet mažai pažintam gotograptidinių graptolitų taksonomijos klausimui. Tyrimo metu mokslininkai mikrostruktūriškai išnagrinėjo Gothograptus, Neogothograptus ir Semigothograptus genčių morfologinę sandarą ir nustatė, kad Lenkijos ir Lietuvos gręžinių medžiagoje egzistuoja mažiausiai keturios naujos mokslui nežinomos fosilinių graptolitų rūšys.

Mokslininkų tiriama graptolitų (planktoninių kolonijinių antriniaburnių gyvūnų) grupė gyveno silūro periodo viduryje prieš apytiksliai 430 – 427 milijonus metų prieš dabartį. Šiame laikotarpyje įvyko vienas didžiausių masinio gyvybės nykimo ir masinio retumo įvykių per visą sudėtingos gyvybės istoriją – taip vadinamas Muldės bioįvykis. Šio įvykio metu išnyko beveik visos graptolitų rūšys. Graptolitai silūro periode buvo svarbiausia tuometinių vandenynų zooplanktono dalis, todėl jų išnykimas stipriai nuskurdino globalias ekosistemas.

Nagrinėjamo tyrimo metu  buvo aprašytos keturios naujos rūšys. Tris iš šių rūšių gyveno prieš Muldės įvykį ir išnyko pačio Muldės įvykio metu. Tokiu būdu mokslininkai parodė, kad nagrinėjamas globalus įvykis turėjo būti dar galingesnis nei manyta prieš tai. Nauja rūšis Gothograptus domeyki buvo pavadinta žymaus lietuvių-lenkų-baltarusių geologo, mineralogo, kristalochemiko ir Pietų Amerikos tyrinėtojo bei mokslo pionieriaus Ignoto Domeikos (Ignacy Domeyko) vardu. Kol kas Gothograptus domeyki rūšis yra aptikta tik netoli Kurtuvėnų mietelio (šiaurės vakarų Lietuva) išgręžtame uolienų kerne.

Tyrimo autoriai: Dr. Anna Kozlowska (Paleobiologijos institutas, Varšuva, Lenkija), Prof. Denis Bates (Aberswyth universitetas, Didžioji Britanija), Prof. Jan Zalasiewicz (Lesterio universitetas, Didžioji Britanija) ir Prof. Sigitas Radzevičius (Vilniaus universitetas, Lietuva).

29663235 350418772131260 2913719548707645583 o 1024x576

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimas – vienas iš pagrindinių šių metų uždavinių Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) geografams. Šiame bendrojo plano kūrimo etape svarbu sukurti bendrą krašto tvarkymo viziją. Kokias linijas brėšime Lietuvos žemėlapyje ir kaip jas įgyvendinsime? Kokias gamtinių ir socialinių reiškinių tendencijas mato geografai?

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos