Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Klimatologijos ir hidrologijos studijų programos III kurso studentė Gustė Gečaitė Lietuvos mokslo tarybos organizuotoje studentų vasaros mokslinės praktikos konferencijoje „Mokslo vasara su LMT“ pristatė Baltijos jūros lagūnų jūrinių karščio bangų tyrimo rezultatus. Studentės pristatymas konferencijoje įvertintas diplomu už geriausią ir įtakingiausią pranešimo pristatymą.
Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos veiklos „Studentų vasaros praktikos“ metu G. Gečaitė kartu su VU mokslininku prof. dr. Donatu Pupieniu tyrė, kaip 1993–2024 m. keitėsi jūrinės karščio bangos Kuršių, Vyslos ir Ščecino lagūnose. Tyrimo metu analizuota, kaip dažnai šios bangos pasitaikė, kiek truko, koks buvo jų intensyvumas ir kaip šie rodikliai keitėsi skirtingais sezonais bei per visą tyrimo laikotarpį.
Kas yra jūrinė karščio banga?
Pastaraisiais dešimtmečiais dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos vandenynuose, jūrose ir lagūnose vis dažniau fiksuojami užsitęsę neįprastai šilto vandens laikotarpiai, vadinami jūrinėmis karščio bangomis (JKB).
Jūrinė karščio banga fiksuojama tuomet, kai konkrečiame vandens telkinyje temperatūra bent penkias dienas iš eilės viršija pagal ilgalaikius duomenis apskaičiuotą 90-ojo procentilio ribą. Paprasčiau tariant, vanduo tuo metų laiku bent penkias dienas išlieka tarp 10 proc. šilčiausių anksčiau užfiksuotų temperatūrų. Tai nebūtinai reiškia maudynėms šiltą vandenį – svarbu tai, kad jo temperatūra yra neįprastai aukšta konkrečiam metų laikui.
Šių reiškinių tyrimai sekliuose vandens telkiniuose tampa vis aktualesni. Ilgiau išsilaikantis neįprastai šiltas vanduo gali prisidėti prie deguonies trūkumo, intensyvesnio dumblių žydėjimo ir prastesnės vandens kokybės. Pokyčiai gali paveikti žuvis ir kitus organizmus, todėl yra svarbūs ne tik ekosistemoms, bet ir žvejybai, rekreacijai bei pakrančių bendruomenėms.
Karščio bangos dažnėja
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausias vidutinis jūrinių karščio bangų įvykių skaičius per analizuotą laikotarpį nustatytas Ščecino lagūnoje – 72. Kuršių mariose jų nustatyta 63, o Vyslos lagūnoje – 64. Vidutinė vieno įvykio trukmė skirtingose lagūnų dalyse ilgiausiai tęsėsi 10–14 dienų, ilgiausiai šios bangos truko Kuršių mariose.
Ilgalaikė analizė atskleidė, kad 1993–2024 m. jūrinės karščio bangos dažnėjo visose trijose lagūnose – įvykių skaičius didėjo 0,79–0,84 įvykio per dešimtmetį. Dar ryškiau augo bendras metinis jūrinių karščio bangų dienų skaičius. Didžiausia augimo tendencija nustatyta Kuršių mariose, kur šis rodiklis didėjo vidutiniškai 12,3 dienos per dešimtmetį.
Vis dėlto tyrėjai nenustatė statistiškai reikšmingo pavienių jūrinių karščio bangų trukmės ar intensyvumo didėjimo. Tai reiškia, kad bendras šilumos poveikis lagūnose auga pirmiausia ne todėl, kad atskiros karščio bangos tampa ilgesnės ar intensyvesnės, bet todėl, kad jos pasitaiko vis dažniau ir daugėja neįprastai šilto vandens dienų.
Sezoninė analizė atskleidė skirtumus tarp lagūnų. Kuršių ir Vyslos marių režimas buvo panašiausias – daugiausia jūrinių karščio bangų dienų ir didžiausias bendras šilumos poveikis fiksuotas gegužės–rugsėjo mėnesiais, ypač vasarą. Ščecino lagūnoje šie reiškiniai prasidėdavo anksčiau, jau pavasarį, ir dažniau pasireikšdavo žiemą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad ilgalaikė vandens temperatūros stebėsena tampa vis svarbesnė. Tolesni tyrimai galėtų padėti geriau suprasti, kaip dažnėjančios jūrinės karščio bangos veikia vandens kokybę, deguonies režimą, dumblių žydėjimą ir biologines bendrijas, taip pat prisidėti planuojant žuvininkystės, gamtosaugos ir pakrančių valdymo priemones.
Tyrimas atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos veiklos „Studentų vasaros praktikos“ projektą „Vandens temperatūros ekstremumų (karščio bangų) tyrimas Baltijos jūros lagūnose 1980–2025 m.“ Nr. P-SV4-26-37.