Rugpjūčio 24 d. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas prof. Gediminas Motuza mini 80 metų jubiliejų. Jau šešis dešimtmečius jo gyvenimas neatsiejamas nuo geologijos – nuo pirmųjų darbų Altajuje ir Sibire iki tyrimų Mozambike, Norvegijoje ir Afganistane. Lietuvoje jo veikla paliko ryškų pėdsaką tiek moksle, tiek valstybės geologijos sistemos kūrime.
„Pirmą atlyginimą už geologinį darbą gavau 1966 m. Rudinio Altajuje. Nuo tada dirbu su tuo pačiu plaktuku“, – savo prisiminimuose rašė profesorius.
1968 m. baigęs Vilniaus universitetą, vėliau Maskvoje apgynęs disertaciją, G. Motuza grįžo į Lietuvą ir vadovavo kristalinio pamato geologinio kartografavimo darbams – tyrimams, kurie padėjo geriau pažinti seniausias Lietuvos uolienas ir jų sandarą. Vėliau jo mokslinis kelias nuvedė į Mozambiką, kur dirbo geologijos direkcijos konsultantu, o dar vėliau – į Norvegiją, Afganistaną ir kitas šalis, kur tyrinėjo prekambro uolienas, meteoritinius kraterius ir Žemės plutos raidą.
Svarbiu lūžio tašku profesoriaus gyvenime tapo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis. 1991–1998 m. jis vadovavo Lietuvos geologijos tarnybai, prisidėjo kuriant šalies žemės gelmių naudojimo teisinę sistemą, organizavo valstybinių geologinių tyrimų programą „Geologija – visuomenei“ ir padėjo Lietuvai įsilieti į Europos geologinių tarnybų bendradarbiavimo tinklą.
Ne mažiau svarbi profesoriaus veiklos kryptis – darbas Vilniaus universitete. 1994–2017 m. jis dėstė Geologijos ir mineralogijos katedroje, 2004–2010 m. buvo jos vedėjas, rengė lauko praktikas Lietuvoje ir užsienyje. Studentams kartodavo, kad geologijos neįmanoma pažinti vien auditorijoje – ją reikia pamatyti savo akimis. Per daugelį metų jis parengė vadovėlių, paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių darbų ir ugdė ne vieną geologų kartą.
Profesoriaus darbai ne kartą peržengė vien geologijos ribas. Jis dalyvavo Sąjūdžio veikloje, buvo Vilniaus miesto tarybos deputatas, prisidėjo prie aplinkosaugos iniciatyvų, populiarino mokslą ir padėjo išsaugoti svarbius geologinio paveldo objektus.
Emerito indėlis į Lietuvos geologiją įvertintas ir reikšmingais apdovanojimais. 2019 m. jam skirta Juozo Dalinkevičiaus premija, 2020 m. – „Auksinio geologo plaktuko“ garbės ženklas, 2021 m. – Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis, o 2023 m. – Ignoto Domeikos atminimo medalis.
Žvelgdamas į savo profesinį kelią G. Motuza yra rašęs, kad darbas galiausiai tampa gyvenimo dalimi, o savo prisiminimams pasirinko simbolišką pavadinimą – „Nepasiektų viršūnių dar liko nemažai“.
Ši mintis, regis, geriausiai apibūdina ir patį Gediminą Motuzą – mokslininką, kurio smalsumas vedė per kalnus, dykumas ir giliausius Žemės sluoksnius, o sukauptos žinios iki šiol įkvepia naujas geologų kartas.