Dr. Maab Abdulsamad Ahmed Elsheikh baigusi odontologijos studijas Kyushu universitete Japonijoje, kur įgijo daktaro laipsnį, trejus metus dirbo odontologe Sudane ir Saudo Arabijoje, o dabar jau daugiau nei metus dirba podoktorantūros stažuotoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete. Interviu metu mokslininkė pasakojo apie jos atliekamus projektus, kaip jai sekėsi per metus mūsų fakultete, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokią patirtį įgijo. Visą pokalbį rasite žemiau.
Ar galėtumėte papasakoti apie savo mokslinių tyrimų sritis ir projektus?
Mano tyrimų sritis yra biomedžiagos, o projektai yra skirti tirti neorganinių medžiagų, kaip kalcio hidroksiapatito, fizikines, chemines bei antibakterines savybes. Taip pat tiriu jų kompozitus su organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip eugenolis, izoeugenolis, propolis ir bičių surinktomis žiedadulkės.
Kaip manote, kas Jums yra vertingiausia iš podoktorantūros stažuotės ir mokslinių tyrimų?
Čia įgijau tikrai daug vertingų įžvalgų. Tačiau, asmeniškai manau, kad svarbiausia yra dirbti protingai, o ne sunkiai, ir kuo efektyviau išnaudoti savo laiką bei energiją. Kiekvienas žmogus turi tam tikrų gebėjimų, bet kartu labai svarbu priimti nesėkmes. Asmeniškai, aš nesėkmę laikau žingsniu, kuris mane motyvuoja. Tai skatina mane stengtis labiau, mokytis iš savo klaidų ir siekti sėkmės.
Ar galėtumėte pasidalinti savo įspūdžiais apie darbą Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institute?
Nuo tada, kai atvykau praėjusiais metais, iki dabar, sutikau labai malonių ir nuostabių žmonių, su kuriais lengva bendrauti. Tai tikrai bus nuostabi patirtis man. Taip pat norėčiau pasakyti, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra čia yra puiki.
Ar Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete susidūrėte su kokiais nors sunkumais? Jei taip, kaip juos įveikėte?
Kalbant apskritai, ne tik apie fakultetą, didelių iššūkių už darbo ribų nebuvo. Tik įprasti dalykai, su kuriais susiduria bet kuris užsienietis, atvykęs į naują šalį. Šias problemas sprendžiau fakulteto draugų pagalba. Akademinėje aplinkoje sakyčiau, kad kartais susidurdavau su iššūkiais dirbdama su studentais, turinčiais skirtingą įgūdžių ir gebėjimų lygį. Visada stengiuosi pasikalbėti su studentu, suprasti jo/jos poreikius, silpnybes ir stipriąsias puses, o vėliau kreipiuosi patarimų pas labiau patyrusius profesorius.
Kaip apibūdintumėte mokslinę aplinką Lietuvoje, palyginti su Japonija ir Artimųjų Rytų šalimis, kuriose dirbote anksčiau?
Remiantis mano patirtimi, manau, kad skirtumai tarp Lietuvos, Japonijos ar kitų Artimųjų Rytų šalių nepriklauso nuo tyrimų galimybių. Yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įtakos mokslinių tyrimų praktikai, pavyzdžiui, hierarchija ir sprendimų priėmimas. Lietuvoje jaučiau, kad viskas vyksta diskusijų pagrindu – skatinami klausimai, kolegų pastebėjimai ir tai yra efektyvu. Japonijoje viskas yra labai drausminga ir hierarchiška, o sprendimų priėmimas bei planavimas yra ilgalaikis procesas. Tuo tarpu Artimųjų Rytų šalyse tyrimai vystosi labai sparčiai ir jose yra gerai aprūpinta tyrimų aplinka. Atrodo, įgijau daug patirties ir šiuo metu esu prisitaikiusi prie skirtingų kultūrų ir aplinkų.
Jei turėtumėte išskirti vieną ypatingą patirtį ar akimirką iš savo akademinės kelionės Lietuvoje iki šiol, kas tai būtų ir kodėl?
Atvirai sakant, jei turėčiau galvoti apie konkretų momentą, nemanau, kad galėčiau išskirti tik vieną. Gerų akimirkų buvo daug, kad galėčiau apie jas kalbėti be galo (juokiasi). Tai, kas mane sužavėjo ir liks atmintyje visada, yra tai, kiek palaikymo jaučiau iš savo kolegų tiek asmeniniame, tiek akademiniame kelyje.
Apie savo mokslinę kelionę iki atvykimo pas mus dr. Maab Abdulsamad Ahmed Elsheikh pasakojo ankstesniame interviu.