Kuršių nerijos kraštovaizdžio ekogeografiniai tyrimai yra atliekami jau trečius metus. Pirmaisiais tyrimų metais (2015 m.) buvo tirtas Juodkrantės – Pervalkos ruože, antrais (2016 m.) Pervalkos – Nidos ruožas. Šiemet tyrimai atliekami Juodkrantės-Smiltynės ruože. Ruošiamasi ketvirtajam tyrimų etapui – surinktos mokslinės medžiagos apibendrinimui, Kuršių nerijos teritorijai būdingų vertingų kraštovaizdžio kompleksų identifikavimui bei sprendimų šiai informacijai viešinti ir populiarinti paieškai. Daugiau apie ekogeografinę mokomąją praktiką galėsite sužinoti liepos 15-16 dienomis Neringoje, kur vyks paskaita  "Ką pasakoja spalvotas Kuršių nerijos smėlis".

bendra

Geografijos bakalauro III kurso studentai ekogeografinės mokomosios praktikos metu  (nuotr. J.Volungevičius)


Vilniaus universisteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkai doc. dr. Jonas Volungevičius ir lekt. dr. Laurynas Jukna, kartu su geografijos bakalauro III kurso studentais, atlikdami ekogeografinę mokomąją praktiką, jau trečius metus iš eilės vykdo Kuršių nerijos kraštovaizdžio tyrimus. Tyrimai atliekami bendradarbiaujant su Neringos gimnazija, Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko administracijomis.   Tyrimai yra tęstiniai ir drauge su Vilniaus universitetu finansuojami specialiosių ekogeografinės praktikos ir Neringos savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis pagal projektą – Kuršių nerijos kraštovaizdžio įvairovės ekogeografinis vertinimas ruože Juodkrantė – Smiltynė.
Šie metai ekogeografinei mokomajai praktikai yra ypatingi - jai sukanka 60 metų! Per šį laikotarpį aplankyta nemažai unikaliu ir vertingu kraštovaizdžiu pasižyminčių Lietuvos kampelių, kurių metu Lietuvos kraštovaizdį betarpiškai pažinti turėjo galimybę apie 1000 studentų.
Ekogeografinės mokomosios praktikos esmė - kraštovaizdžio struktūros, funkcionavimo bei raidos pažinimas tiriant ir įvertinant gamtinius ir antropogeninius jo komponentus. Surinkta informacija siejama tarpusavyje siekiant objektyviai įvertinti kraštovaizdžio raidą bei jo potencialą. Kraštovaizdžio lauko tyrimų  tikslas – išsiaiškinti ne tik kraštovaizdžio struktūros sudėtingumą, jos erdvinio išsidėstymo dėsningumus, funkcionavimo ir dinamikos ypatumus, bet ir tinkamumą ūkinei veiklai. Jaunieji geografai lauko tyrimų metu surinktus duomenis apie reljefą, dirvožemį bei augaliją pateikia kartografiškai: dirvožemio tipologinį bei dirvodarinių nuogulų žemėlapius, teritorijos geomorfologinį bei genezės ir granuliometrinės sudėties žemėlapius,  vaistinių ir retų augalų bei augimviečių žemėlapius, teritorijos kraštovaizdžio pjūvių schemas.

2koliazas

Centrinės Europos dirvožemininkų bendradarbiavimo platformos nariai ir mokslininkai doc.dr. J. Volungevičius, lekt.dr. L. Jukna (Vilniaus univeristetas), doc.dr. Rimantas Vaisvalavičius (Aleksandro Stulginskio universitetas) (nuotr. J.Volungevičius)


Trečioji, Kuršių nerijoje vykdoma, mokomoji – tiriamoji praktika šiais metais sulaukė tarptautinės dirvožemininkų bendruomenės dėmesio. Joje lankėsi Centrinės Europos dirvožemininkų bendradarbiavimo platformos - „Freely Accessible Central Europe Soils (FACES)“ mokslinis kolektyvas su savo studentais. Vizito metu buvo organizuoti vienos dienos bendri mokymai, dalintasi dirvožemių diagnostikos ir vertinimo tarptautine patirtimi. Su kolegomis iš užsienio  bendravo doc.dr. Jonas Volungevičius bei lekt.dr. Laurynas Jukna. Į Kuršių neriją atvyko mokslininkai iš Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Slovėnijos, Latvijos ir Estijos, kurių tarpe buvo ir vienas iš dabartinės pasaulinės dirvožemių klasifikacijos kūrėjų - Casary Kabala, kuris pasidalino idėjomis apie tolimesnio bendradarbiavimo galimybes. Vilniaus universiteto mokslininkai supažindino svečius su  Kuršių nerijos formavimosi ypatumais, pristatė kompleksinį geografinį dirvožemių tyrimo metodą leidžiantį pažinti ne tik dirvožemius bet ir kraštovaizdžio formavimosi bei kaitos ypatumus. Akcentavo žmogaus vaidmenį Kuršių nerijos kraštovaizdžio ir dirvožemių formavimesi, be kompleksinių detalių kraštovaizdžio komponentų tyrimų būtinybę sudarančią galimybę identifikuoti brandžius gamtinio kraštovaizdžio teritorinius kompleksus ir užtikrinti jų įvairiapusę apsaugą.
Didelio užsienio specialistų dėmesio susilaukė Juodkrantės sengirės dirvožemiai, pasižymintys savo unikalia raida. Buvo pripažinta kad jie ne tik unikalūs Lietuvos teritorijos mastu, tačiau retai sutinkami ir centrinėje Europoje.  Dauguma jų pirmą kartą išvyko žaliuose smėliuose (glaukonito mineralo prisotinti) besiformuojančius dirvožemius.
FACES projekto esmė - keistis naujausia informacija dirvožemio tyrimų klausimais bei kurti tarptautinę skaitmeninę platformą ir duomenų bazę, reikalingą tiek dirvožemininkų bendradarbiavimui ir tarpusavio supratimui palaikyti, tiek ir universitetų bei kitų aukštųjų mokyklų gamtos mokslų specialybių studentams mokyti, naudojant vieningą tarptautinį dirvožemių grupavimą pagal FAO-UNESCO principus. Šis FACES mokslininkų apsilankymas sudarė galimybę dar kartą pristatyti Kuršių nerijos teritorijos unikalumą tarptautinei akademinei bendruomenei bei praplėsti supratimą apie čia vykstančius dirvodaros procesus pasauliniame kontekste, akcentuoti svarbą atsižvelgti į tai pildant pasaulinę dirvožemių klasifikaciją.

1akoliazasdsc 0726

Geografijos bakalauro III kurso studentai lauko darbų metu  (nuotr. J.Volungevičius)


Mokomosios praktikos vadovai ir studentai yra dėkingi, jog dėka plataus bendradarbiavimo, apjungiančio Vilniaus universitetą, Neringos gimnaziją, Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko administracijas, Kretingos miškų urėdiją yra sudaryta galimybė ne tik atlikti praktiką šiame unikaliame  Lietuvos kampelyje, vykdyti unikalius itin detalius kraštovaizdžio tyrimus, tačiau ir populiarinti geografijos mokslą jo kompleksinį, platų požiūrį gamtinės ir visuomeninės aplinkos tarpusavio sąveiką ir būtinybę tai pažinti siekiant tolimesnė tvarios Lietuvos, o tame tarpe ir Kuršių nerijos kraštovaizdžio raidos.

Straipsnį parengė
Valentina Tuskenytė,
Doc. dr. Jonas volungevičius