dissertation topics

2017 m. rugsėjo mėn. 29 d. 12 val. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Polimerų chemijos katedros doktorantė JŪRATĖ JONIKAITĖ-ŠVĖGŽDIENĖ

gins disertaciją  „Anijoninių šepetinių polimerų sintezė RAFT polimerizacijos ir klik chemijos metodais ir jų tyrimas“ fizinių mokslų srities, chemijos mokslo krypties (03P) daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2011–2017 metais Vilniaus universitete.

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Ričardas Makuška (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P).

Chemijos mokslo krypties tarybos sudėtis:

prof. dr. Saulutė Budrienė – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P);

doc. dr. Andra Dėdinaitė (Karališkasis technologijos institutas (KTH), Švedija, fiziniai mokslai, chemija – 03P);

prof. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P);

doc. dr. Aušvydas Vareikis (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P);

prof. dr. Albinas Žilinskas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P).

Disertacijos gynimas vyks Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Neorganinės chemijos auditorijoje (Naugarduko g. 24, Vilnius).

Disertacija bus ginama lietuvių kalba.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bibliotekose ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

 

 

foto 9

 

2017 m. rugsėjo 27 d. (trečiadienį) 16:00 val. Neorganinės chemijos auditorijoje vyks mokslinis seminaras. Pranešimą tema "Modernioji virpesinė spektrometrija" skaitys prof. Gediminas Niaura (Fizinių ir technologijos mokslų centras).

Kviečiame dalyvauti!

 

baff3

Paraiškas Tyrėjų stipendijai gauti teikite iki š.m. spalio 30 d.

Baltijos – Amerikos Laisvės fondas per šešerius savo veiklos metus jau finansavo šešiolika mokslinių tyrimų projektų iš Lietuvos. Lietuvos mokslininkai atlikto tyrimus įvairiausiose srityse –puslaidininkių fizikos, medicinos, ekonomikos, politikos mokslų, istorijos ir kitose.

Kviečiame Lietuvos mokslininkus ir tyrėjus nepraleisti puikios progos ir pasinaudoti galimybe savo mokslinius projektus įgyvendinti partnerių Jungtinėse Valstijose universitetuose, laboratorijose ar tyrimų centruose.

BAFF suteikia iki 60,000 JAV dolerių stipendiją per metus. Stipendija leidžia mokslo darbuotojams pasiimti šeimos narius. Programa gali trukti nuo pusės metų iki vienerių metų.

Išsamią informaciją apie programą ir konkurso sąlygas rasite čia: http://www.balticamericanfreedomfoundation.org/research/

Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro mokslininkų šiais metais paskelbti du straipsniai skirti Afganistano geologijai: „Supracrustal suite of the Precambrian crystalline crust in the Ghor Province of Central Afghanistan“ (http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1674987116000293) ir „Paleogene volcanism in Central Afghanistan: Possible far-field effect of the India-Eurasia collision“ (http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1367912017304443 ). Jų autoriai - VU ChGF Geomokslų instituto profesoriai Gediminas Motuza ir Saulius Šliaupa dvi vasaras dirbo šios šalies Goro provincijoje. Afganistane, dėl nuolatinių karų, geologinis plaktukas nekaukšėjo jau apie 40 metų, todėl geologinis pažinimas labai atsilieka nuo kitų kraštų ir yra likę daug neatsakytų klausimų, svarbių sprendžiant žymiai platesnio regiono geologines problemas.

Pirmas straipsnis skirtas prekambro metamorfinių uolienų storymės petrologiniam ir geocheminiam apibūdinimui, kuris leido pagrįsti dviejų, skirtingais laikytų, struktūrinių blokų, sandaros bei raidos bendrumą ir jų kilmę iš Gondvanos paleožemyno.

Antrame straipsnyje teigiama, kad Indijos plokštė, paleogene susidūrusi su Eurazija sukėlė jos pakraščio blokų slinkimą į šalis per šimtus kilometrų. Dėl to Centriniame Afganistane susidarė regioninių lūžių sistemos, grabeno tipo įdubos, vyko intruzinis magmatizmas ir vulkanizmas, kurio dariniai ir buvo tyrimų objektas ir informacijos šaltinis. Prisidėjus JAV Geologijos tarnybos ir Kanberos universiteto (Australija) geochronolgams, buvo nustatytas uolienų amžius, ir patikslintas Indijos-Eurazijos kolizijos pradžios laikas.

Afganistano kalnai, kuriuose vyko tyrimai, sudaro dalį kalnų grandinės nusitęsiančios nuo Ispanijos iki Himalajų. Afganistanas joje buvo mažiausiai ištirta grandis. Todėl Lietuvos geologų darbai yra indėlis į visos šios kalnynų sistemos sandaros ir geologinės raidos supratimą.

Straipsniai paskelbti Elsevier grupės žurnaluose turinčiuose aukštą cituojamumo rodiklį. Darbai finansuoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos, kaip Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos dalis. Lauko darbus, kurie vyko sudėtingomis gamtinėmis ir politinėmis sąlygomis, rėmė ir jų saugumą užtikrino Lietuvos kariai, vykdę Goro provincijos atkūrimo grupės misiją.

Straipsnių serija, skirta Goro provincijos geologijai, bus pratęsta - spaudai rengiamos dar kelios publikacijos.

Pav. 1. Ekspediciją lydėję Lietuvos kariai

hh

Pav. 2 Pagalvinių bazaltų atodanga

pav 2

 Pav. 3. Jaspis iš klodo, surasto ekspedicijos metu

pav 3

Geologijos ir mineralogijos katedros informacija

logo3

Maloniai kviečiame Jus registruotis į spalio 12 d. vyksiančią „Thermo Fisher Scientific“ MOKSLO DIENĄ 2017" – didžiausios pasaulyje kompanijos, siūlančios produktus ir paslaugas mokslui, renginį. Išsamią programą ir registracijos formą rasite renginio tinklapyje:

http://mokslodiena2017.lt/

Registracija vyksta iki spalio 9 d. ir yra privaloma, taigi kviečiame užpildyti formą jau dabar.

 „Thermo Fisher Scientific“ MOKSLO DIENA – tai kasmetinis renginys, kuriame galėsite:

•dalyvauti parodoje, pristatančioje platų technologijų ir sprendimų mokslui, pramonei, sveikatos apsaugai, diagnostikai bei farmacijai spektrą;

•susitikti su „Thermo Fisher Scientific“produktų platintojais ir gamintojais;

•dalyvauti Lietuvos ir užsienio mokslininkų seminaruose apie naujausias tyrimų technologijas;

•diskutuoti, stebėti įrangos demonstracijas, aptarti techninius klausimus su jos gamintojais;

•ir, žinoma, pabendrauti su kolegomis prie pietų stalo ar gardžios kavos puodelio.

Renginys šiemet vyks *Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre *(Saulėtekio al. 7).

Dalyviai iš Kauno ir Klaipėdos galės atvykti nemokamais autobusais – jų tvarkaraštį rasite renginio tinklapyje. Jeigu manote, kad renginys gali būti aktualus ir jūsų kolegoms, mielai prašome pasidalinti šiuo kvietimu. Lauksime Jūsų atvykstant!

Iškilus klausimams, prašome kreiptis: tel. (8 5) 244 44 42

Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras skelbia 2018 m. projektų konkursą, kurio metu į finansinę paramą gali pretenduoti Baltijos šalių aukštosios mokyklos ir mokslinės institucijos, siekiančios vykdyti mokslinius projektus bendradarbiaudamos su Vokietija.

Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras jungia organizacijas, kurių veiklos sritis – Vokietijos ir Baltijos šalių aukštųjų mokyklų mokslinis bendradarbiavimas bei akademiniai mainai. Kasmet Biuras skelbia projektų konkursą, kad paskatintų mokslinį Baltijos šalių ir Vokietijos bendradarbiavimą bei Baltijos valstybių tarpusavio bendradarbiavimą.

Biuras remia bet kokios mokslo srities, įvairiausių formų projektus, pavyzdžiui, temines atvykstančių specialistų paskaitas ir seminarus, tyrimų projektus, konferencijas, publikacijas ir kt. Vienam projektui įgyvendinti skiriamas finansavimas – iki 5 000 Eur.

Sąlygos konkurso dalyviams

Projekto teikėjas turi atstovauti Estijos, Latvijos ar Lietuvos aukštojo mokslo įstaigai arba mokslinei institucijai.

Projekto teikėjas projekto metu turi bendradarbiauti su partneriu iš Vokietijos, kuris atstovautų valstybinei ar valstybės pripažintai aukštojo mokslo įstaigai arba mokslinei institucijai. Pirmenybė teikiama projektams, į kuriuos įtrauktos visos trys Baltijos valstybės.

Projektas turi gerinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybę Estijoje, Latvijoje ir (arba) Lietuvoje bei skatinti tvarų mokslinį bendradarbiavimą su Vokietija.

Projektų pateikimo terminai

Iki 2017-10-16: projektą reikia pradėti ir įvykdyti laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2018-11-30.

Iki 2018-03-15: projektą reikia pradėti ir įvykdyti laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-11-30.

Pateikiami dokumentai (vokiečių arba anglų kalbomis, naudojant Biuro blanką):

projekto paraiška;

finansavimo planas;

partnerio (-ių) Vokietijoje patvirtinimas, kad jis (jie) dalyvaus projekte.

Daugiau informacijos apie projektų konkursą, jo gaires bei pateikiamų dokumentų blankus rasite Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro tinklalapyje http://www.hochschulkontor.lv/en/projects.

Jei kiltų klausimų, prašom kreiptis į Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biurą:

tel. +371 67286033, el. p.

                     

Lietuvos mokslo premijų komisija kviečia teikti paraiškas fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų bei eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų 2017 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui.

SKELBIMAS

Darbai 2017 m. Lietuvos mokslo premijų konkursui priimami iki 2017 m. spalio 1 d.

Lietuvos mokslo premijų nuostatai http://www.lma.lt/lietuvos-mokslo-premijos-1

Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai.

Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais. Būtina nurodyti darbų mokslinę ir praktinę reikšmę. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai. Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ir (ar) užsienio spaudoje ne vėliau kaip prieš metus iki dokumentų premijai gauti pateikimo komisijai.

Dokumentai teikiami skaitmeniškai adresu - http://www.lma.lt/Paraiskos/2017-metu-lietuvos-mokslo-premiju-konkursas

Privalomi dokumentai:

1. Darbas

2. Darbą teikiančių institucijų pristatymas

3. Darbo anotacija iki 10000 spaudos ženklų

4. Anotacija, skirta visuomenei, žiniasklaidai, iki 1000 spaudos ženklų

5. Darbą sudarančių autoriaus (-ių) spausdintų ir (ar) įdiegtų mokslo darbų sąrašas

6. Autoriaus (-ių) anketa (-os)

7. Darbo autoriaus (-ių) gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymas

Turintiems tik spausdintas monografijas ir knygas, jos teikiamos po 3 egz. sudedant į 3 atskirus aplankus, dėžutes ir pan., ant kurių užrašyta darbo autorius (-iai), darbo ir institucijos pavadinimas.

Darbą teikiančių institucijų pristatymas turi būti patvirtintas parašais.

Monografijas, knygas bei institucijų pristatymo originalus siųsti arba atnešti adresu:

Lietuvos mokslo premijų komisijai, Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3, 201 kab., 01103 Vilnius

Informacija tel. (8 5) 212 5113, 8 604 44826, el. p.

sveicar

Kviečiame Lietuvos Respublikos studentus, tyrėjus ir menininkus teikti paraiškas Šveicarijos Konfederacijos Vyriausybės stipendijoms (angl. Swiss Government Excellence scholarships) valstybinėse Šveicarijos mokslo ir studijų institucijose 2018–2019 akademiniais metais gauti.

Aktuali informacija apie siūlomas stipendijas, reikalavimus kandidatams ir paraiškų teikimo tvarką skelbiama interneto svetainėje: https://www.sbfi.admin.ch/scholarships_eng, taip pat Paraiškų teikimo gairėse 2018-2019 akademiniams metams. REKOMENDUOJAME ATIDŽIAI SUSIPAŽINTI SU VISA PATEIKTA INFORMACIJA.

Siūlomų stipendijų tipai kandidatams iš Lietuvos Respublikos:

  • Research Scholarships – mokslinės stažuotės visų studijų / mokslo krypčių aukštos akademinės kvalifikacijos doktorantūros studijų studentams, tyrėjams bei jauniems gydytojams, įgijusiems ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį. Pažymėtina, kad paraiškos teikėjo kandidatūra bus svarstoma tik tuo atveju, jeigu bus gauta nominacija iš pasirinktos Šveicarijos mokslo ir studijų institucijos akademinio mentoriaus;
  • PhD Scholarships – doktorantūros studijos visose studijų / mokslo kryptyse, asmenims, įgijusiems ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį;
  • Postdoctoral Scholarships – podiplominės studijos visų studijų / mokslo krypčių tyrėjams, įgijusiems mokslo daktaro laipsnį;
  • Fine Arts Scholarships – magistrantūros studijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgijusiems įvairių meno krypčių studentams bei jauniems menininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad paraiškas šio tipo stipendijai gauti gali teikti tik tie kandidatai, kurie jau yra priimti į pasirinktą studijų programą.

Šveicarijos stipendijų užsienio studentams skyrimo federalinės komisijos (Federal Commission for Scholarships for Foreign Students) patvirtintiems kandidatams yra numatoma skirti vienos kelionės į studijų / mokslinės stažuotės vietą ir atgal išmoką (skiriama iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų). Daugiau informacijos apie kelionės išmokų skyrimą galite rasti sekdami nuorodą: http://stipendijos.lt/lt/stipendijos/keliones-ismokos.

Dokumentų teikimas:

  • Konkursui pateikiami dokumentai yra išvardinti kiekvieno stipendijos tipo aprašyme. Aprašymus galima rasti sekant šią nuorodą, šalių sąraše alfabeto tvarka pasirenkant Lietuvą: https://www.sbfi.admin.ch/sbfi/en/home/bildung/scholarships-and-grants/swiss-government-excellence-scholarships-for-foreign-scholars-an/countrys-a---l.html;
  • Šveicarijos stipendijų užsienio studentams skyrimo federalinės komisijos reikalavimu, paraiškos dokumentų formos viešai neskelbiamos, o siunčiamos pagal individualų pasiteiravimą. Jeigu atitinkate kandidatams keliamus reikalavimus ir ketinate teikti paraišką, maloniai kviečiame kreiptis dėl dokumentų formų el. paštu .
  • Dokumentų pateikimo terminas – 2017 m. lapkričio 3 d. Paraiškos gautos vėliau nei nurodyta, nebus svarstomos.
  • Dokumentai teikiami Švietimo mainų paramos fondui (toliau – Fondas), Rožių al. 2, LT-03106 Vilnius. Asmeniškai paraišką įteikti galite Fondo darbo laiku. Tuo atveju, jei paraišką siųsite paštu, įsitikinkite, kad Fondas ją gaus iki nurodyto termino;
  • Kandidatų paraiškos bus perduotos Šveicarijos Konfederacijos ambasadai Rygoje. Galutinį sprendimą priims ir kandidatus informuos Šveicarijos stipendijų užsienio studentams skyrimo federalinė komisija.

Iškilus klausimams, kviečiame kreiptis el. paštu arba telefonu – Eglė Grigonytė (8 5) 250 7368.

LAUKIAME JŪSŲ PARAIŠKŲ!

geo4

Pažintis su šiuolaikiniais geologiniais procesais - Marių mergelių atodanga Parnidžio kopos papedėje (iš kairės: A. Erickson, J. Beck, prof. H. Jol, R. Mataitis)

 2017 m. rugpjūčio 7-10 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. D. Pupienis, Viskonsino universiteto Eau Claire Geografijos ir antropologijos katedros prof. H. Jol su studentais R. Mataičiu, J. Beck, L. Burds ir A. Erickson vykdė magnetinio imlumo (sunkiųjų mineralų koncentracijos), geofizinius (žemo dažnio georadaru - GPR) ir topografinius tyrimus Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Vykdant Viskonsino universiteto Eau Claire „Imaging Noteworthy Archaeological and Geomorphic Sites in Lithuania: Developing a Collaborative International Partnership“ projektą, Kuršių nerijoje siekta ištirti apsauginio kopagūbrio vidinę struktūrą ir įvertinti jo paviršiaus kaitą, buvusių audrų padarinius, nustatyti Post-Litorinos jūros laikotarpiu egzistavusios paleoprotakos vietą ir konfigūraciją, pabandyti atkurti ir įvertinti vėjo režimą, vyravusį holocene.

 

geo1

Vykdomi apsauginio kopagūbrio geofiziniai tyrimai žemo dažnio georadaru (dešinėje:    R. Mataitis) ir topografiniai matavimai ties Juodkrante (kairėje: L. Burds)

Apsauginio kopagūbrio geofiziniai GPR tyrimai (250, 450 ir 900 MHz antenomis) vykdyti trijuose skersiniuose profiliuose ties Smiltyne, Juodkrante ir Nida. Gauti įvairaus detalumo GPR vaizdai ateityje leis rekonstruoti apsauginio kopagūbrio vystymąsi nuo jo formavimo pradžios iki šių dienų, o detalesnė jų analizė suteiks naujų duomenų apie buvusių audrų padarinius per paskutinius 200 metų ir leis įvertinti apsauginio kopagūbrio paviršiaus pokyčius.

IeškantPost-Litorinos jūros laikotarpiu (maždaug prieš 3200± 400 m.) tarp Juodkrantės ir Pervalkos galimai egzistavusios paleoprotakos, kuri dabartinę Kuršių neriją dalijo į kelias dalis, išilgai apsauginio kopagūbrio paplūdimyje ir užkopėje buvo atlikti geofiziniai tyrimai 250 MHz antena.

geo2

Pasiruošimas (magnetinio imlumo, topografiniams ir geofiziniams) tyrimams Naglių gamtos rezervate

Mirusiųjų kopų (Pilkųjų) kopų masyve Naglių gamtiniame rezervate 6 profiliuose atlikti geofiziniai tyrimai (250, 450 ir 900 MHz antenomis) leido nustatyti kopų struktūrą bei senųjų (palaidotų) dirvožemių vietas.

Siekiant įvertinti holoceno laikotarpiu (prasidėjusio prieš 11 700 metų) vyravusį vėjo greitį bei kryptį tarp nustatytų paleodirvožemių dviejuose 50 m ilgio profiliuose (Š-P ir R-V kryptimis) buvo atlikti 1153 magnetinio imlumo matavimai.

geo3

Kopgalis - pabaigus lauko darbas Kuršių nerijoje (iš kairės: doc. D.Pupienis, R. Mataitis, J. Beck, prof. H. Jol, L. Burds)

2016 m. užsimezgusi pažintis su Viskonsino universiteto Eau Claire (University of Wisconsin - Eau Claire, JAV) Geografijos ir antropologijos katedra, 2017 m. peraugo į gražų bendradarbiavimą. Drauge vykdant lauko tiriamuosius darbus atsirado naujų idėjų, kurios ateityje, tikėtina, plėtosis į naujus projektus.

 

Detalesnę informaciją apie projektą galima rasti čia: http://www.uwec.edu/Undergrad/ifprecipients.htm

 

Informaciją ir foto parengė: Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. D. Pupienis; el.paštas:

 

 

v. kirkliauskaite1 2

Vasaros pabaigoje Geomokslų instituto atstovai kaip stebėtojai dalyvavo IESO – Tarptautinėje Žemės mokslų olimpiadoje. Šiemet Nicoje, Prancūzijoje vykusioje olimpiadoje varžėsi moksleivių komandos net iš 29 pasaulio šalių.

Kasmet nacionalinių olimpiadų laureatai IESO pasidalina savo žiniomis, susipažįsta su vis kitos šalies geologija, geografija bei mokslininkais ir aplanko jų laboratorijas. Šiemet geomokslais besidomintys vaikai lankėsi vienoje didžiausių observatorijų, stebinčių palydovų būklę – Thales Alenia Space (įmonėje, kuri gamina kosmoso tyrimams skirtą įrangą, dalyvauja Copernicus bei ExoMars projektuose). Taip pat jie apžiūrėjo vandenyno, klimato kaitos ir aplinkos taršos tyrimus atliekančias Côte d'Azur universiteto mokslines laboratorijas.

lazeris

Olimpiadoje mokiniai išbando savo jėgas atlikdami užduotis raštu ir praktinius eksperimentus, kuriuos visus metus rengia geografijos, geologijos, meteorologijos, hidrologijos, astronomijos sričių mokslininkai bei mokytojai. Pavyzdžiui, šiemet teko matuoti oro bei vandens užterštumą, pasukti galvą, kodėl šalia esančioje upėje nėra vandens, kodėl sugriuvo užtvanka, kokios fosilijos slypi kasyklos karjeruose ir daugelis kitų kompleksinių uždavinių.

IESO prezidentas R. Shankar sveikino Lietuvą prisijungus prie šio projekto ir vylėsi, kad greitu metu galėsime dalyvauti su savo puikių mokinių komanda. Projekto senbuvių šalių patirtis rodo, kad giliau susidomėję moksleiviai nebesvarsto, kur studijuoti ir kokios srities mokslininkais norėtų tapti. Pasak Vaidos Kirkliauskaitės, šioje olimpiadoje atstovavusios VU Geomokslų institutą, – “tai labai efektyvus būdas nuosekliai ruošti būsimus studentus bei specialistus. Mokiniai išmoksta savarankiškai eksperimentuoti, susipažįsta su juos dominančių sričių problemomis ir jas sprendžiančiais mokslininkais, užmezga pirmuosius ryšius su būsimais kolegomis. Gamta neturi sienų – tarptautinis bendradarbiavimas leidžia išspręsti sudėtingus aplinkos apsaugos, naudingųjų išteklių, stichinių nelaimių bei kitus uždavinius.”

dalyviai

IESO pradėta rengti 2007 metais IGEO (International Geoscience Education Organization), tarptautinės geologijos mokslų sąjungos IUGS (International Union of Geological Sciences) padalinio, iniciatyva. Olimpiada siekiama didinti moksleivių domėjimąsi Žemės mokslais, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir naujausių atradimų mainus.

 

Daugiau nuotraukų bei įdomių video rasite čia:

http://univ-cotedazur.fr/events/ieso2017/social-wall-ieso-2017

Informaciją parengė: Vaida Kirkliauskaitė, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geologijos ir mineralogijos katedros doktorantė, el.p.