goras

Lietuvos kariams pradėjus dalyvauti Goro provincijos atkūrimo misijoje nuspręsta, kad Afganistane privalo būti vykdomas ne tik karinis patruliavimas, bet ir vietiniams gyventojams naudingi darbai. Todėl Goro provincijoje ėmė dirbti Lietuvos žemės ūkio specialistai, kelininkai, statybininkai, kurie padėjo afganams tvarkytis, tiesti kelius, statyti tiltus. Taip buvo siekiama sukurti kuo didesnę naudą Afganistano gyventojams.

Viena iš šio projekto dalių – Lietuvos mokslininkų atliekami geologiniai tyrimai. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto profesorius Gediminas Motuza su prof. Sauliumi  Šliaupa dvi vasaras dirbo Afganistano Goro provincijoje. Dėl daugelį metų besitęsiančio karo geologiniai tyrimai šalyje nebuvo atliekami apie 40 metų, todėl moksliniai duomenys labai atsiliko nuo kitų kraštų, liko daug neatsakytų klausimų, kurie yra itin svarbūs sprendžiant daug platesnio regiono geologines problemas.

„Pagrindinis mūsų tikslas buvo patikrinti, ar Goro provincijoje esama naudingųjų iškasenų. Jų atradus būtų buvęs aiškus stimulas investicijoms, infrastruktūros gerinimui, žmonių įdarbinimui ir taip toliau“, – teigia prof. G. Motuza. Naudingųjų iškasenų buvo ieškoma tiek jau seniai aprašytuose objektuose, tiek potencialiose naujose vietovėse.

goras2

Vilniaus universiteto geologai – vieni pirmųjų mokslininkų, atlikusių tyrimus karo kankinamame Afganistane. „Mes galėjome juos vykdyti, nes sutikome šiek tiek rizikuoti, bet mūsų kariškiai labai profesionaliai mus saugojo. Jie sudarė tinkamas sąlygas, planavo maršrutus, visuomet važiuodavome su 5–6 šarvuočiais, apsidrausdami, su apsauga iš oro. Kasdien važiuoti negalėdavome, tai priklausydavo ir nuo karinės padėties, ir nuo kariškių galimybių mus lydėti – kartu vykdavo 10–15 žmonių, visa tai reikėdavo suorganizuoti“, – apie lauko darbų sąlygas pasakojo geologas.

Apsivilkę sunkias, apie 10 kilogramų sveriančias neperšaunamas liemenes, varginant 35 laipsnių karščiui, trijų kilometrų aukštyje mokslininkai praleido ne vieną dieną. Kelionės metu VU tyrėjams teko nuvažiuoti per tūkstantį kilometrų. „Važiuodami žiūrėdavome, kur mums reikėtų sustoti, ką vertėtų patikrinti, ir per radiją pranešdavome vadui, kuris nuspręsdavo, ar toje vietoje galima sustoti, ar ne. Tačiau net gavus leidimą sustoti, tekdavo dirbti labai greitai – ištirti, aprašyti, nufotografuoti ir paimti mėginius“, – prisiminė G. Motuza.

Mokslininkams pavyko aptikti chromo rūdos, šiek tiek aukso, jaspio, juodojo ir geltonojo marmuro apraiškų. Pasak geologo, tai yra tokios medžiagos, kurias galima išgauti naudojantis paprastomis priemonėmis, nereikalaujančiomis investicijų – žmonės gali patys užsiimti jų išgavimu, panaudojimu ir pardavimu.

goras3

Tačiau tyrėjai norėjo daugiau išsiaiškinti ir apie Goro provincijos geologinę sandarą. „Mums pavyko surinkti medžiagos, kuri įdomi moksliniu požiūriu – ji leidžia kitaip pažiūrėti į Goro provincijos geologiją, Afganistano plutos susidarymą, jos istoriją, evoliuciją, raidą. Tam skirti ir mūsų straipsniai“, – pasakojo mokslininkas.

Bendradarbiaudami su JAV geologijos tarnyba ir Australijos universitetu Kamberoje, padėjusiais nustatyti vulkaninių uolienų ir granito intruzijų amžių, Lietuvos mokslininkai paskelbė du mokslinius straipsnius: „Supracrustal Suite of the Precambrian Crystalline Crust in the Ghor Province of Central Afghanistan“ ir „Paleogene Volcanism in Central Afghanistan: Possible far-field effect of the India-Eurasia collision“.

Pirmajame apibūdinamas senojo pamato plutos Goro provincijoje susidarymas, kuris leido pagrįsti dviejų skirtingais laikytų struktūrinių blokų sandaros bei raidos bendrumą ir jų kilmę iš Gondvanos paleožemyno.

Antrame straipsnyje teigiama, kad Indijos plokštė, paleogene susidūrusi su Eurazija, sukėlė jos pakraščio blokų slinkimą į šalis per šimtus kilometrų. Dėl to Centriniame Afganistane susidarė regioninių lūžių sistemos, grabeno tipo įdubos, vyko intruzinis magmatizmas ir vulkanizmas, kurio dariniai ir buvo tyrimų objektas ir informacijos šaltinis. Nustačius uolienų amžių patikslintas ir Indijos–Eurazijos kolizijos pradžios laikas.

australijos stromatolitai

Ryklių įlankos (Astralija) stromatolitai. Šie mikrobiniai dariniai šiuolaikiniame pasaulyje yra ypač reti ir dažniausiai randami nesvetingose pažangiai gyvybei jūrinėse aplinkose. Panašūs stromatolitai "trumpam" laikui išplito viso pasaulio jūrose pasibaigus globaliam Lau įvykiui prieš 425 milijonus metų (paimta iš https://uwaterloo.ca/).

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto paleontologų, bioinformatikų bei litologų ir kolegų iš Estijos (Tartu) geochemiko ir paleontologo grupė viename iš įtakingiausių geomokslų žurnalų "Gondwana Research" paskelbė tyrimą "Integrated record of Ludlow (Upper Silurian) oceanic geobioevents – Coordination of changes in conodont, and brachiopod faunas, and stable isotopes” http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1342937X17302915 apie paties galingiausio geobiologinio įvykio per pastaruosius pusę milijardo metų efektus ekosistemų vystymuisi.

Daugiau nei prieš tris dešimtmečius Čikagos universiteto mokslininkai, tyrę dideles paleontologinių duomenų bazes, nustatė, kad ramų gyvybės vystymąsi sukrėtė penki didieji masiniai išmirimai. Šis faktas pritraukė daugelio geomokslininkų, astronomų, evoliucijos teoretikų bei ekologų dėmesį. Buvo pradėti įnirtingi tyrimai, kurie parodė, kad masinių išmirimų įvykiai yra kur kas dažnesni, nei manyta prieš tai. Taip vadinamas Lau išnykimo intervalas (prieš 425 milijonus metų), kuris buvo tiriamas VU geologų, iš jų visų yra pats paslaptingiausias. Visų pirma stabiliųjų anglies izotopų santykių tyrimai karbonatinėse uolienose rodo, kad šio įvykio metu pokytis globaliame anglies cikle buvo dešimt kartų didesnis nei įvykus paskutiniojo ledynmečio pabaigai, arba du kartus didesnis nei paties galingiausio permo-triaso masinio išmirimo metu, kuomet beveik išnyko visa sudėtinga gyvybė! Tačiau kiti geologiniai įrodymai atskleidė, kad tuo metu Žemė nesušalo į "sniego gniūžtę" kaip tai buvo porą šimtų milijonų metų prieš tai - kriogeno periodo metu. Taip pat organizmų rūšių išnykimas nebuvo toks drąstiškas kaip kitų masinių išmirimų metu. Tai kelia daug klausimų dėl Lau įvykio priežasčių, galimų ekologinių pokyčių mechanizmų ir pasekmių ekosistemoms.

Vilniaus universiteto mokslininkų ir estų kolegų išspausdintame tyrime buvo nagrinėjamas Milaičių-103 gręžinio geologinis pjūvis, kuriame buvo surinkta beprecedentiško detalumo medžiaga. Ji leido palyginti rūšių sudėties pokyčius ludlovio epochoje (kurios viduryje ir įvyko Lau įvykis) iškart trijose labai svarbiose gyvūnų grupėse - konodontuose, brachiopoduose ir graptolituose, bei juos palyginti su stabiliųjų anglies izotopų santykių kreive, atspindinčia globalaus anglies ciklo būseną.

Pasitelkus naujai sukurtus matematinius-skaitinius metodus paleo-bendrijų sudėties ir jos laikinių pokyčių analizei buvo nustatyta, kad konodontų ir brachiopodų bendrijos, kurios egzistavo iškart po Lau išmirimo įvykio, buvo visiškai nepanašios nei į prieš tai buvusias nei į po to sekusias, nors paskutinės dvi buvo labai panašios tarpusavyje. Tai nurodo į labai neįprastų sąlygų vyravimą poišmiriminiame laikotarpyje. Šią prielaidą patvirtina ir tai, kad jūrinių organizmų bendrijų sudėties laikinio unikalumo kreivė rodo tą pačią tendenciją kaip ir globalaus anglies ciklo indikatoriai. Įdomu yra tai, kad būtent šiame VU mokslininkų identifikuotame neįprastame laikotarpyje, pasaulyje, po daugelio milijonų metų, išplito stromatolitai ir onkoidai - mikroorganizmų struktūros, kurios buvo būdingos laikotarpiams prieš sudėtingos daugialąstės gyvybės atsiradimą.

Autorių manymu šių neįprastų organizmų bendrijų įsigaliojimas planetoje galėjo būti susijęs su radikaliu vandenyno cheminių sąlygų pasikeitimu, kuris truko apytiksliai vieną milijoną metų.

Nepaisant to, kad Lau įvykis turėjo didelį poveikį visų tipų jūrinėms ekosistemoms ir buvo susijęs su jūros lygio bei cheminės sudėties pokyčiais, jo galutinės priežastys šiuo metu yra dar neatskleistos. Milžiniškų povandeninių ugnikalnių išsiveržimai, mikroelementų prisotintų sūrimų nutekėjimai iš didžiulių lagūnų bei supernovos sprogimo sukelti efektai yra tik keli galimi paaiškinimai. Ateities tyrimai turės parodyti kurios iš šių hipotezių geriausiai paaiškins kas įvyko su Žemės sistema prieš 425 milijonus metų. Tuo tarpu VU mokslininkų tyrimai parodė, kad ir koks paaiškinimas bebūtų, jis turėtų paaiškinti visų jūrinių ekosistemų sinchroniškus atsakus, kurie buvo identifikuoti tiriant lietuvišką medžiagą.

Straipsnio autoriai yra VU doc. Andrej Spiridonov, stud. Robertas Stankevič, stud. Tomas Gečas, stud. Tomas Šilinskas, doc. Antanas Brazauskas, prof. Petras Musteikis, doc. Sigitas Radzevičius bei kolegos iš Estijos prof. Tõnu Meidla bei prof. Leho Ainsaar.

 

 

justina gaidukevic skelbimui

Disertacija rengta 2013–2017 metais Vilniaus universitete.

Mokslinis vadovas – Prof. (HP) dr. Jurgis Barkauskas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03 P)

Mokslinis konsultantas – Prof. dr. hab. Mieczysław Kozłowski (Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje, fiziniai mokslai, chemija – 03 P)

Chemijos mokslo krypties tarybos sudėtis:

Prof. habil. dr. Aldona Beganskienė – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P);

Dr. Virginijus Bukauskas (Fizinių ir technologijos mokslų centras, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08 T);

Prof. habil. dr. Aivaras Kareiva (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03 P);

Dr. Loreta Tamašauskaitė – Tamašiūnaitė (Fizinių ir technologijos mokslų centras, fiziniai mokslai, chemija – 03 P);

Dr. Sigita Trabesinger (Paul Scherrer institutas, fiziniai mokslai, chemija – 03 P);

Disertacijos gynimas vyks Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Neorganinės chemijos auditorijoje (Naugarduko g. 24, Vilnius).

Disertacija bus ginama lietuvių kalba.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bibliotekose ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

mokslu akademija 2

Lietuvos mokslų akademija praneša, kad skelbiami Kazimiero Būgos (1879–1924) – kalbotyra, Juozo Matulio (1889–1993) – chemija, Adolfo Jucio (1904–1974) – teorinė fizika, Kazimiero Baršausko (1904–1964) – elektronika ir elektrotechnika Povilo Matulionio (1860–1932) – miškotyra premijų konkursai. Skelbimo tekstas pridedamas.

Paraiškos priimamos 2017 m. nuo spalio 30 d. – lapkričio 30 d. LMA tinklalapyje adresu http://www.lma.lt/paraisku-teikimas
Konkursų nuostatus rasite http://www.lma.lt/lma-vardiniu-premiju-konkursu-nuostatai

document handling management

2017 m. spalio 20 d. Rektoriaus įsakymais patvirtinti Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto institutų skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus tvarkos aprašai.

Chemijos instituto tvarkos aprašas

Geomokslų instituto tvarkos aprašas

402eceffcf548bc507bf7ac9fa44dd7b

Lietuvos mokslo taryba kviečia doktorantus teikti paraiškas paramai akademinėms išvykoms 2018 metų I pusmetį gauti. Paraiškos priimamos iki 2017 m. lapkričio 15 d. 24 val.

Paramos tikslas

Paramos akademinėms išvykoms tikslas – sudaryti sąlygas doktorantams kelti mokslinę kvalifikaciją dalyvaujant užsienyje vykstančiuose renginiuose, didinti doktorantų tarptautinį mobilumą, remti Lietuvos mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinę sklaidą. Parama skirta užsienyje vykstančiame tarptautiniame mokslo ar meno renginyje pristatyti savo mokslinių tyrimų ir (ar) meno kūrinių, dalyvauti užsienyje vykstančiame tarptautiniame seminare ar doktorantams skirtuose mokymuose, stažuotis užsienio mokslo ir studijų ar kitoje mokslinius tyrimus vykdančioje institucijoje.

Galimi pareiškėjai

Paraiškas gali teikti visų mokslo ir meno sričių I–IV metų nuolatinių studijų ir I–VI metų ištęstinių studijų mokslo doktorantai, vykdantys mokslinius tyrimus ir turintys iki doktorantūros ar doktorantūros metu paskelbtų ar priimtų spausdinti mokslinių darbų, ir meno doktorantai, vykdantys tyrimus ir (ar) kuriantys, atliekantys ir viešai pristatantys meno kūrinius ir turintys kultūros ir meno leidiniuose paskelbtų ar priimtų spausdinti tyrimų ir (ar) sukurtų, atliktų ir viešai pristatytų meno kūrinių, jeigu jų doktorantūra nesibaigia pirmąjį 2018 metų ketvirtį.

Paraiškų teikimo tvarka

Paraiška teikiama elektroniniu būdu, užpildant formą elektroninėje sistemoje iki 2017 m. lapkričio 15 d. 24 val. Kartu su paraiška privaloma pateikti institucijos rekomendaciją skirti paramą akademinei išvykai.

Sąlygos akademinei išvykai ir paraiškų teikimui

  1. Akademinė išvyka turi prasidėti ne anksčiau kaip nuo 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigti ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d. bei trukti ne ilgiau kaip 30 dienų.
  2. Išvyka turi baigtis ne vėliau nei numatyta doktorantūros pabaiga.
  3. Doktorantas šiame kvietime gali teikti tik vieną paraišką.
  4. Paraiškoje gali būti prašoma paramos tik vienai mokslinei išvykai.
  5. Doktorantas per kalendorinius metus gali gauti paramą akademinei išvykai ne daugiau kaip vieną kartą.

 

Konkurso vykdymo tvarka

Konkursas paramai akademinėms išvykoms gauti vyks atskirai humanitarinių, socialinių mokslo sričių ir meno pogrupyje bei biomedicinos, žemės ūkio, fizinių ir technologijos mokslų sričių pogrupyje. Ekspertiniam vertinimui bus teikiamos tik administracinės patikros reikalavimus atitikusios paraiškos. Jos vertinamos pagal kriterijus, išvardytus paraiškos paramai akademinei išvykai gauti ekspertinio įvertinimo formoje.

Konkurso rezultatai bus paskelbti Lietuvos mokslo tarybos svetainėje iki 2018 m. vasario 1 d.

Paramos dydis, jos išmokėjimas ir remiamos išlaidos

Vienai paramai akademinei išvykai gali būti skirta iki 1140 Eur. Konkrečiai finansuojamai akademinei išvykai skiriamos paramos dydį nustatys Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, tvirtindamas kvietimo rezultatus .

Akademinė išvyka finansuojama išlaidų kompensavimo ir avansinio apmokėjimo būdais, pervedant lėšas doktoranto mokslo ir studijų institucijai. Remiamos šios išlaidų rūšys: dienpinigiai (arba maitinimo išlaidos), kelionės išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, renginio dalyvio mokestis, draudimo išlaidos, vizos mokestis. Apmokamos tik tos išlaidos, kurios yra pagrįstos išvykos metais išrašytais ir (ar) apmokėtais dokumentais.

Papildoma informacija

Paramą akademinėms išvykoms Taryba skiria vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Šiai paramai apribojimai, numatyti doktorantams vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1431 „Dėl valstybės paramos doktorantams tvarkos“ patvirtinto Stipendijų už akademinius pasiekimus ir paramos doktorantams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 16 punktu, nebus taikomi.

Atkreipiame pareiškėjų dėmesį į tai, kad išvykos atlikti mokslinį darbą, skaityti paskaitų ar rinkti medžiagos moksliniam darbui nebus finansuojamos.

Su kvietimu susiję dokumentai skelbiami Lietuvos mokslo tarybos svetainėje.


Išsamesnę informaciją teikia vyriausioji specialistė Gražina Adamonytė tel. (8 5) 236 0500, e. p. .

 

Darbo laikas: I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–13 val.

lmt

Lietuvos mokslo taryba kviečia doktorantus teikti paraiškas paramai už akademinius pasiekimus 2018 metais gauti. Paraiškos priimamos iki 2017 m. gruodžio 15 d. 24 val.

Paramos tikslas

Paramos už akademinius pasiekimus tikslas – paremti produktyviai dirbančius doktorantus.

Galimi pareiškėjai

Paraiškas gali teikti visų mokslo ir meno sričių I–IV metų nuolatinių studijų ir I–VI metų ištęstinių studijų mokslo doktorantai, vykdantys mokslinius tyrimus ir turintys iki doktorantūros ar doktorantūros metu paskelbtų ar priimtų spausdinti mokslinių darbų, ir meno doktorantai, vykdantys tyrimus ir (ar) kuriantys, atliekantys ir viešai pristatantys meno kūrinius ir turintys kultūros ir meno leidiniuose paskelbtų ar priimtų spausdinti tyrimų ir (ar) sukurtų, atliktų ir viešai pristatytų meno kūrinių, jeigu jų doktorantūra nesibaigia pirmąjį 2018 metų ketvirtį.

Paraiškų teikimo tvarka

Paraiška teikiama elektroniniu būdu, užpildant formą elektroninėje sistemoje iki 2017 m. gruodžio 15 d. 24 val. Kartu su paraiška privaloma pateikti institucijos rekomendaciją skirti paramą už akademinius pasiekimus.

Konkurso vykdymo tvarka

Konkursai pirmų–antrų metų nuolatinių studijų bei pirmų–trečių metų ištęstinių studijų ir trečių–ketvirtų metų nuolatinių studijų bei ketvirtų–šeštų metų ištęstinių studijų doktorantų vyks atskirai kiekvienos mokslo (meno) srities pogrupyje. Priklausomai nuo gautų paraiškų skaičiaus, gali būti sudaromi bendri kelių mokslo ir meno sričių pogrupiai. Ekspertiniam vertinimui bus teikiamos tik administracinės patikros reikalavimus atitikusios paraiškos. Jos vertinamos pagal kriterijus, išvardytus paraiškos paramai už akademinius pasiekimus gauti ekspertinio įvertinimo formoje.

Konkurso rezultatai bus paskelbti Tarybos svetainėje iki 2018 m. kovo 1 d.

Paramos už akademinius pasiekimus dydis ir skyrimas

Paramos už akademinius pasiekimus dydis gali būti iki 304 Eur per mėnesį. Konkretų paramos dydį 2018 metams Taryba nustatys atsižvelgdama į gautų paraiškų skaičių, doktorantų mokslinių darbų ar tyrimų ir meno kūrinių kiekį ir jų lygį, doktorantų paramai numatytą skirti lėšų sumą. Parama už  akademinius pasiekimus skiriama vieneriems kalendoriniams metams – nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., bet ne ilgiau kaip iki doktorantūros pabaigos.

Papildoma informacija

Paramą už akademinius pasiekimus Taryba skiria vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Šiai paramai apribojimai, numatyti doktorantams vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1431 „Dėl valstybės paramos doktorantams tvarkos“ patvirtinto Stipendijų už akademinius pasiekimus ir paramos doktorantams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 16 punktu, nebus taikomi.

Su kvietimu susiję dokumentai skelbiami Tarybos svetainėje.

 


Išsamesnę informaciją teikia vyriausioji specialistė Gražina Adamonytė tel. (8 5) 236 0500, e. p.

Darbo laikas: I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–13 val.

4 1

Kviečiame dalyvauti Lietuvos mokslų akademijos ir asociacijos INFOBALT organizuojamoje  8-ojoje Jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“.

KVIETIMAS

vytautas balevicius vjokubausko

2017 m. lapkričio 8 d. (trečiadienį) 16:00 val. Neorganinės chemijos auditorijoje vyks mokslinis seminaras - pranešimą tema "Kietojo kūno BMR: struktūros ir dinamikos charakterizavimas" skaitys Prof. Vytautas Balevičius (Fizikos fakultetas, Vilniaus universitetas)

Kviečiame dalyvauti!