123

Lapkričio 9–13 d. Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda „Vilnius-Lithuania iGEM“ perrašė Lietuvos gyvybės mokslų istoriją. Vos trečią kartą dalyvaudami prestižiniame, didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, VU studentai iškovojo konkurso didįjį prizą aplenkdami daugiau nei 300 stipriausių universitetų komandų pasaulyje.

Didžiojo prizo bei aukso medalio apdovanojimus papildė ir nominacijos net aštuoniose papildomų prizų kategorijose, iš kurių komanda laimėjo tris, rašoma pranešime spaudai.

„Vilnius-Lithuania iGEM“ projektas sužavėjo ne tik teisėjų komisiją, bet ir kitus konkurso dalyvius bei sintetinės biologijos mokslininkus. Lietuvos komanda sukūrė lanksčią skirtingų plazmidžių grupių kopijų kiekio valdymo sistemą, pavadintą „SynORI“. Plazmidės yra apskritos formos DNR struktūros, kuriomis į mikroorganizmus pernešama įvairi genetinė informacija ir keičiamos ląstelių funkcijos, todėl plazmidės itin plačiai naudojamos biotechnologijose.

Komandos studentų sukurta ir per 10 mėnesių išvystyta idėja ne tik palengvins kasdienių eksperimentų su plazmidėmis vykdymo sąlygas, bet ir galės būti pritaikyta farmacijos pramonėje, kuriant sudėtingus metabolinius kelius ar gaminant biotechnologinius produktus, pavyzdžiui, sudėtinius baltymus.

„Tai – milžiniškas įvertinimas Lietuvai. Maža šalis aplenkė garsiausius pasaulio universitetus – Harvardo, Kembridžo, Oksfordo, Heidelbergo. Mūsų komanda pasirūpino, kad Lietuvos vardas būtų garsiausias ir dažniausiai minimas sintetinės biologijos pasaulyje, todėl tikimės, kad ateityje bus lengviau pritraukti didelių užsienio kompanijų investicijas į mokslą mūsų regione“, – teigia komandos nariai.

„Sulaukę tokio viso pasaulio „iGEM“ komandų palaikymo ir stambių sintetinės biologijos kompanijų susidomėjimo, tikimės šio projekto į stalčių nepadėti ir plėtoti jį iki komercinio produkto. „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos projektas „SynORI“ yra itin patrauklus ir reikalingas viso sintetinės biologijos mokslo pažangai“, – pasakojo komandos vadovas G. Jakutis.

Vilniaus iGEM komandą nuo pat jos įkūrimo remia moderniųjų biotechnologijų kompanija „Thermo Fisher Scientific“. Ji aprūpino studentų komandą moksliniams eksperimentams reikiamais reagentais, kurie yra kuriami ir gaminami Vilniuje, o suteikta finansinė parama leidžia komandai išvykti į finalinį renginį Bostone. Šiemet studentus taip pat rėmė ir pažangių medicinos technologijų kompanija „Interlux“ bei laboratorinių tyrimų sprendimus siūlanti „Biotecha“.

Konkursui pasibaigus komandos nariai išsiskirstyti neketina. Dauguma jų šiuo metu studijuoja paskutiniuose bakalauro ar magistrantūros studijų programų kursuose, todėl visų pirma sieks sėkmingai pabaigti mokslus universitete. Tuomet, pasak komandos, galbūt ateis laikas ir pirmajam Lietuvoje sintetinės biologijos startuoliui. 

21543868 10155682655739153 8812438365324686173 o

Jaunųjų geografų klubas (JGK) organizuoja konferenciją, skirtą studentams ir pirmus žingsnius moksle žengiantiems jauniems mokslininkams “SCIENCE STARTUP”. Konferencija Science Startup - tarpdalykinė konferencija skirta studentams ir jauniems mokslininkams išbandyti savo jėgas įvairesnėje auditorijoje ir taip pradėti savo mokslinį kelią.

Konferencija vyks jau  lapkričio 16 d.! Konferencijos programa.

Daugiau apie konferenciją: https://sciencestartup.weebly.com/

Taip pat apsilankykite facebook renginyje: https://www.facebook.com/events/334537247016689/?active_tab=about

 
 

  dovile anderson 2  crop 510x410 dsc 2379

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių 2016 metų mokslinių disertacijų autorius ir pasveikino visą Lietuvos mokslininkų bendruomenę su Pasauline mokslo diena.

Prezidentė pabrėžė, kad mokslas yra ta sritis, pagal kurią sprendžiama apie kiekvienos valstybės pasiektą pažangą, o Lietuvos ateitis ir pažanga yra būtent jaunų ir kūrybingų žmonių rankose.

Ceremonijoje, kurią vedė specialus kalbantis robotas, Prezidentė padėkas įteikė vienuolikai jaunųjų šalies mokslininkų. Geriausios disertacijos fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje nugalėtoju tapo Linas Minkevičius, geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos nugalėtoja – Raimonda Nabažaitė.

Nugalėtojų pasiekimai buvo pristatomi išskirtinai. Urbanistinio šokio teatras „Low Air“ atliko šokius, parengtus pagal nominacijų nugalėtojų mokslines temas.

Pirmą kartą šalies istorijoje buvo įteiktas Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas, skirtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos mokinėms Gabijai Imbrasaitei ir Aleksandrai Kriukelytei už mokslinį atradimą biomedicinos srityje.

Sveikindama visus nugalėtojus Prezidentė pabrėžė, jog galime nė kiek neabejoti dėl mūsų šalies ateities, kai turime tokių talentingų jaunų mokslininkų. Šalies vadovė išreiškė viltį, kad daugelis apdovanojimus pelniusių darbų ateityje išaugs į svarbius, pasaulinės reikšmės mokslo įvykius.

Valstybės vadovės teigimu, šiemet įstojus į Europos branduolinių tyrimų organizaciją – vieną didžiausių ir pažangiausių mokslo organizacijų – šalies mokslui atsivėrė dar daugiau naujų galimybių. Šiais metais Europos Sąjungos inovacijų švieslentėje Lietuva iš dvidešimt trečios vietos pakilo į šešioliktą.

Prezidentė laureatams, mokslo bendruomenės atstovams ir šventėje dalyvavusiems moksleiviams palinkėjo didžiausio atkaklumo darbuojantis savo srityje, siekiant užsibrėžtų tikslų.

Kartu su ceremonijos dalyviais šalies vadovė apžiūrėjo mokinių darbus, eksponuojamus Prezidento rūmuose.

Atsižvelgiant į mokslo ir inovacijų svarbą geriausių disertacijų konkursu siekiama skatinti doktorantus ruošti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Konkursas vyksta vienuoliktus metus.

Šiais metais laureatais pripažinti 11 geriausių darbų autorių.

Tarp apdovanotųjų yra ir mūsų absolventė Dovilė Anderson. Sveikiname!

Socialinių ir Humanitarinių mokslų krypties laureatai:

  • Daiva Penkauskienė. Išprovokuotas mokymosi permąstymo patyrimas universitetinių bakalauro studijų metu, MRU;
  • Evelina Gulbovaitė. Asmeninių ir organizacinių vertybių kongruencijos stiprinimas, VDU;
  • Laura Geržotaitė. Lietuvos tarmių klasifikacijos tyrimas geolingvistiniu aspektu, LKI;
  • Raimonda Nabažaitė. Vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų koklininkystė Klaipėdoje: tarp inovacijos ir kultūrinės tradicijos, KU;
  • Ūla Tornau. Oficialieji ir kasdieniai sovietinio Vilniaus erdvės naratyvai: Lukiškių Mokslo kvartalas, VDA.

Fizinių, Technologijos, Biomedicinos ir Žemes ūkio mokslų krypties laureatai:

  • Dovile Anderson. Hydrogen bonded cavity and polymeric nanotubular assemblies from small bicyclic building blocks, VU;
  • Juliana Lukša. Saccharomyces cerevisiae K2 biocidinė sistema: žudymo ir atsparumo ryšys, VDU;
  • Linas Minkevičius. Terahercinių vaizdų užrašymo matricos, veikiančios kambario temperatūroje, VU;
  • Nadzeya Kukhta. Design, synthesis and properties of bipolar branched and electron-accepting brick-type compounds for organic Electronics, KTU;
  • Renata Boris.  Vidutinio cemento kiekio ugniai atsparaus betono su klinkeriniu užpildu struktūros ir savybių tyrimai,            VGTU;
  • Rimvydas Venckevičius. Kompaktiško spektroskopinio terahercinio vaizdinimo sprendimai, naudojant GaAs/AlGaAs ir InGaAs puslaidininkinius nanodarinius, VU.

Vertinimo kriterijai

„Geriausia“ šiame konkurse reiškia moksliškiausia. Disertacijas vertino kompetentingi ekspertai – patyrę Lietuvos ir užsienio mokslininkai, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

  • mokslinių tyrimų svarba ir vertė,
  • išsami ir tikslinga literatūros apžvalga (teorinė dalis),
  • inovatyvi ir tinkamai parinkta tyrimų metodologija,
  • tyrimų rezultatų kokybė ir išvadų pagrįstumas,
  • tyrimų rezultatų publikavimas,
  • disertacijos ir santraukos apipavidalinimas, aiškumas, taisyklingumas,
  • disertacijos originalumas,
  • tarpdisciplininiškumas.

Projektu siekiama skatinti doktorantus ruošti aukšto lygio disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, skatinti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.

Daugiau informacijos apie konkursą ,,Geriausia disertacija“ galite rasti: http://www.ljms.lt/veikla/disertaciju-konkursas.

Prezidentės spaudos tarnyba

igem

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda jau trečią kartą atstovaus Lietuvai prestižiniame studentų sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (International Genetically Engineered Machine Competition). Lapkričio 9–13 d. Bostone (JAV) vyksiantis konkurso finalas kaip ir kasmet pritrauks geriausių pasaulio universitetų studentų komandas.

Šiais metais „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos tikslas – sukurti plazmidžių reguliacijos sistemą, kuri leistų vienoje ląstelėje išlaikyti skirtingas plazmides ir reguliuoti jų santykinius kiekius.

„Paprasčiau pristatyti projektą galima naudojantis kompiuterio ir USB rakto analogija. Jeigu USB raktus prilygintumėme plazmidėms, į kurias įrašome tam tikrą  informaciją, o kompiuterį – ląstelei, tai mūsų šių metų projekto tikslas yra sugebėti padaryti taip, kad vienas kompiuteris galėtų vienu metu savyje išlaikyti daug USB raktų, o ta genetinė informacija, kuri yra įrašyta USB raktuose, kompiuteryje atsirastų tam tikrais mums reikalingais kiekiais“, – dėstė komandos vadovas, paskutinio kurso medicinos studentas Gabrielius Jakutis.

„Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda tikisi pasekti ankstesnių metų Lietuvos atstovų pėdomis ir iškovoti aukso medalius. Komandos nariai – medicinos, IT ir gamtos mokslų atstovai, tačiau šiemet prie komandos pirmą kartą prisijungė ir VU TSPMI politikos mokslų studentė Ugnė Kasperavičiūtė. „Komandai reikia finansų, įrangos, medžiagų, su kuriomis galėtų dirbti ir atlikti mokslinius tyrimus, todėl aš, turėdama tam tikrų lėšų pritraukimo ir rinkodaros įgūdžių, nusprendžiau prisijungti ir savo žiniomis padėti siekti pergalės“, – pasakojo U. Kasperavičiūtė.

Pasak komandos vadovo, beveik bet kuri iGEM komanda pasaulyje veikia startuolio principu. „Todėl mums reikalingi ne tik žmonės, kurie plėtoja projektą laboratorijoje, bet ir tie, kurie dirba su reklama, pritraukia lėšų, bendrauja su rėmėjais. Bet kuris iGEM projektas konkurse yra iš esmės niekinis, jeigu jis neįtraukia visuomenės“, – teigia G. Jakutis. „Vilnius-Lithuania iGEM“ komandos nariai daug dirba ir už laboratorijos ribų – jiems tenka nemažai keliauti, bendrauti su žmonėmis, lankyti mokyklas.

„Mūsų komandai reikalingi žmonės, kurie domisi švietimu, kuriems patinka bendrauti, mokyti, todėl komandos narių profilis toks platus. Kalbamės su vaikais, pasakojame jiems apie genų technologijas, sintetinę biologiją, skatiname domėtis gamtos, medicinos mokslais. Galimybė dalintis savo žiniomis labai džiugina – dėl to verta dirbti per naktis“, – pasakojo jau antrus metus konkurse dalyvaujanti genetikė Miglė Kalvaitytė.

Komandoje - net 4 mūsų fakulteto studentai - Irmantas Rokaitis, Justas Ritmejeris, Ignas Maželis ir Adelė Tiuchtaitė, taip pat fakulteto absolventas  Antanas Žilakauskis. 

Plačiau su šių metų projektu susipažinti galima „Vilnius-Lithuania iGEM 2017“ komandos puslapyje ir Facebook paskyroje Vilnius iGEM.

mokslu akademija 2

Lietuvos mokslų akademija skelbia tris 2017 metų LMA konkursus.

- Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursas

- Jaunųjų mokslininkų ekonomistų mokslinių darbų konkursas akademiko Kazimiero Meškausko premijai

- Aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkursas

 

Skaitmeninti darbai ir autorių dokumentai teikiami Lietuvos mokslų akademijos tinklalapyje adresu http://www.lma.lt/paraisku-teikimas nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki gruodžio 20 d.

 

Atskirų konkursų nuostatus ir priedus rasite LMA svetainės http://www.lma.lt/ punkte PREMIJOS IR STIPENDIJOS. Tiesioginės nuorodos:

http://www.lma.lt/jaunuju-mokslininku-ir-doktorantu-konkurso-nuostatai

http://www.lma.lt/jaunuju-mokslininku-ekonomistu-konkurso-nuostatai

http://www.lma.lt/studentu-moksliniu-darbu-konkurso-nuostatai

 

Informacija teikiama tel. (8 5) 262 3704, mob. tel. 8 608 17888

 

21543868 10155682655739153 8812438365324686173 o

 

 

 

 

 

 

 

Lapkričio 16 d. Jaunųjų geografų klubas (JGK) organizuoja konferenciją, skirtą studentams ir pirmus žingsnius moksle žengiantiems jauniems mokslininkams “SCIENCE STARTUP”. Kviečiami fizinių, gamtos, gyvybės, chemijos, medicinos, humanitarinių, socialinių ir kitų mokslų studentai, jaunieji mokslininkai!

Jūsų dėmesiui - ne tik pranešimai, bet ir diskusijos, geriausio pranešimo rengimo mokymai ir geriausio pranešimo rinkimai, aktualių kontaktų mugė!

Manai, kad Tavo veikla nesietina su GEOGRAFIJA?! Kartu ieškokime kelių jaunųjų mokslininkų atradimams!

Parašyk el. paštu - JGK pasiruošę bendradarbiauti ir kartu su tavimi sukurti unikalius žemėlapius ir mokslinius pranešimus, galinčius praturtinti abiejų sričių įžvalgas.

Pranešimų registracija iki lapkričio 7 d.

Konferencijos koordinatorius - Donatas Gudelis, tel. + 370 64 242 802, el. p.

Jei Jums vis dar kyla klausimų, kas tas Science Startup? Apsilankykite konferencijos puslapyje: https://sciencestartup.weebly.com 
FB renginys: https://www.facebook.com/events/334537247016689 

gediminas vaitkus 2

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) 15 val. Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto (Čiurlionio 21/27, Vilnius) 313 auditorijoje UAB Geomatrix vadovas dr. Gediminas Vaitkus skaitys paskaitą “Sentinel palydovų duomenų panaudojimas operatyviam aplinkos, miškų ir žemės ūkio monitoringui”.

Kviečiame dalyvauti!

 

goras

Lietuvos kariams pradėjus dalyvauti Goro provincijos atkūrimo misijoje nuspręsta, kad Afganistane privalo būti vykdomas ne tik karinis patruliavimas, bet ir vietiniams gyventojams naudingi darbai. Todėl Goro provincijoje ėmė dirbti Lietuvos žemės ūkio specialistai, kelininkai, statybininkai, kurie padėjo afganams tvarkytis, tiesti kelius, statyti tiltus. Taip buvo siekiama sukurti kuo didesnę naudą Afganistano gyventojams.

Viena iš šio projekto dalių – Lietuvos mokslininkų atliekami geologiniai tyrimai. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto profesorius Gediminas Motuza su prof. Sauliumi  Šliaupa dvi vasaras dirbo Afganistano Goro provincijoje. Dėl daugelį metų besitęsiančio karo geologiniai tyrimai šalyje nebuvo atliekami apie 40 metų, todėl moksliniai duomenys labai atsiliko nuo kitų kraštų, liko daug neatsakytų klausimų, kurie yra itin svarbūs sprendžiant daug platesnio regiono geologines problemas.

„Pagrindinis mūsų tikslas buvo patikrinti, ar Goro provincijoje esama naudingųjų iškasenų. Jų atradus būtų buvęs aiškus stimulas investicijoms, infrastruktūros gerinimui, žmonių įdarbinimui ir taip toliau“, – teigia prof. G. Motuza. Naudingųjų iškasenų buvo ieškoma tiek jau seniai aprašytuose objektuose, tiek potencialiose naujose vietovėse.

goras2

Vilniaus universiteto geologai – vieni pirmųjų mokslininkų, atlikusių tyrimus karo kankinamame Afganistane. „Mes galėjome juos vykdyti, nes sutikome šiek tiek rizikuoti, bet mūsų kariškiai labai profesionaliai mus saugojo. Jie sudarė tinkamas sąlygas, planavo maršrutus, visuomet važiuodavome su 5–6 šarvuočiais, apsidrausdami, su apsauga iš oro. Kasdien važiuoti negalėdavome, tai priklausydavo ir nuo karinės padėties, ir nuo kariškių galimybių mus lydėti – kartu vykdavo 10–15 žmonių, visa tai reikėdavo suorganizuoti“, – apie lauko darbų sąlygas pasakojo geologas.

Apsivilkę sunkias, apie 10 kilogramų sveriančias neperšaunamas liemenes, varginant 35 laipsnių karščiui, trijų kilometrų aukštyje mokslininkai praleido ne vieną dieną. Kelionės metu VU tyrėjams teko nuvažiuoti per tūkstantį kilometrų. „Važiuodami žiūrėdavome, kur mums reikėtų sustoti, ką vertėtų patikrinti, ir per radiją pranešdavome vadui, kuris nuspręsdavo, ar toje vietoje galima sustoti, ar ne. Tačiau net gavus leidimą sustoti, tekdavo dirbti labai greitai – ištirti, aprašyti, nufotografuoti ir paimti mėginius“, – prisiminė G. Motuza.

Mokslininkams pavyko aptikti chromo rūdos, šiek tiek aukso, jaspio, juodojo ir geltonojo marmuro apraiškų. Pasak geologo, tai yra tokios medžiagos, kurias galima išgauti naudojantis paprastomis priemonėmis, nereikalaujančiomis investicijų – žmonės gali patys užsiimti jų išgavimu, panaudojimu ir pardavimu.

goras3

Tačiau tyrėjai norėjo daugiau išsiaiškinti ir apie Goro provincijos geologinę sandarą. „Mums pavyko surinkti medžiagos, kuri įdomi moksliniu požiūriu – ji leidžia kitaip pažiūrėti į Goro provincijos geologiją, Afganistano plutos susidarymą, jos istoriją, evoliuciją, raidą. Tam skirti ir mūsų straipsniai“, – pasakojo mokslininkas.

Bendradarbiaudami su JAV geologijos tarnyba ir Australijos universitetu Kamberoje, padėjusiais nustatyti vulkaninių uolienų ir granito intruzijų amžių, Lietuvos mokslininkai paskelbė du mokslinius straipsnius: „Supracrustal Suite of the Precambrian Crystalline Crust in the Ghor Province of Central Afghanistan“ ir „Paleogene Volcanism in Central Afghanistan: Possible far-field effect of the India-Eurasia collision“.

Pirmajame apibūdinamas senojo pamato plutos Goro provincijoje susidarymas, kuris leido pagrįsti dviejų skirtingais laikytų struktūrinių blokų sandaros bei raidos bendrumą ir jų kilmę iš Gondvanos paleožemyno.

Antrame straipsnyje teigiama, kad Indijos plokštė, paleogene susidūrusi su Eurazija, sukėlė jos pakraščio blokų slinkimą į šalis per šimtus kilometrų. Dėl to Centriniame Afganistane susidarė regioninių lūžių sistemos, grabeno tipo įdubos, vyko intruzinis magmatizmas ir vulkanizmas, kurio dariniai ir buvo tyrimų objektas ir informacijos šaltinis. Nustačius uolienų amžių patikslintas ir Indijos–Eurazijos kolizijos pradžios laikas.

australijos stromatolitai

Ryklių įlankos (Astralija) stromatolitai. Šie mikrobiniai dariniai šiuolaikiniame pasaulyje yra ypač reti ir dažniausiai randami nesvetingose pažangiai gyvybei jūrinėse aplinkose. Panašūs stromatolitai "trumpam" laikui išplito viso pasaulio jūrose pasibaigus globaliam Lau įvykiui prieš 425 milijonus metų (paimta iš https://uwaterloo.ca/).

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto paleontologų, bioinformatikų bei litologų ir kolegų iš Estijos (Tartu) geochemiko ir paleontologo grupė viename iš įtakingiausių geomokslų žurnalų "Gondwana Research" paskelbė tyrimą "Integrated record of Ludlow (Upper Silurian) oceanic geobioevents – Coordination of changes in conodont, and brachiopod faunas, and stable isotopes” http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1342937X17302915 apie paties galingiausio geobiologinio įvykio per pastaruosius pusę milijardo metų efektus ekosistemų vystymuisi.

Daugiau nei prieš tris dešimtmečius Čikagos universiteto mokslininkai, tyrę dideles paleontologinių duomenų bazes, nustatė, kad ramų gyvybės vystymąsi sukrėtė penki didieji masiniai išmirimai. Šis faktas pritraukė daugelio geomokslininkų, astronomų, evoliucijos teoretikų bei ekologų dėmesį. Buvo pradėti įnirtingi tyrimai, kurie parodė, kad masinių išmirimų įvykiai yra kur kas dažnesni, nei manyta prieš tai. Taip vadinamas Lau išnykimo intervalas (prieš 425 milijonus metų), kuris buvo tiriamas VU geologų, iš jų visų yra pats paslaptingiausias. Visų pirma stabiliųjų anglies izotopų santykių tyrimai karbonatinėse uolienose rodo, kad šio įvykio metu pokytis globaliame anglies cikle buvo dešimt kartų didesnis nei įvykus paskutiniojo ledynmečio pabaigai, arba du kartus didesnis nei paties galingiausio permo-triaso masinio išmirimo metu, kuomet beveik išnyko visa sudėtinga gyvybė! Tačiau kiti geologiniai įrodymai atskleidė, kad tuo metu Žemė nesušalo į "sniego gniūžtę" kaip tai buvo porą šimtų milijonų metų prieš tai - kriogeno periodo metu. Taip pat organizmų rūšių išnykimas nebuvo toks drąstiškas kaip kitų masinių išmirimų metu. Tai kelia daug klausimų dėl Lau įvykio priežasčių, galimų ekologinių pokyčių mechanizmų ir pasekmių ekosistemoms.

Vilniaus universiteto mokslininkų ir estų kolegų išspausdintame tyrime buvo nagrinėjamas Milaičių-103 gręžinio geologinis pjūvis, kuriame buvo surinkta beprecedentiško detalumo medžiaga. Ji leido palyginti rūšių sudėties pokyčius ludlovio epochoje (kurios viduryje ir įvyko Lau įvykis) iškart trijose labai svarbiose gyvūnų grupėse - konodontuose, brachiopoduose ir graptolituose, bei juos palyginti su stabiliųjų anglies izotopų santykių kreive, atspindinčia globalaus anglies ciklo būseną.

Pasitelkus naujai sukurtus matematinius-skaitinius metodus paleo-bendrijų sudėties ir jos laikinių pokyčių analizei buvo nustatyta, kad konodontų ir brachiopodų bendrijos, kurios egzistavo iškart po Lau išmirimo įvykio, buvo visiškai nepanašios nei į prieš tai buvusias nei į po to sekusias, nors paskutinės dvi buvo labai panašios tarpusavyje. Tai nurodo į labai neįprastų sąlygų vyravimą poišmiriminiame laikotarpyje. Šią prielaidą patvirtina ir tai, kad jūrinių organizmų bendrijų sudėties laikinio unikalumo kreivė rodo tą pačią tendenciją kaip ir globalaus anglies ciklo indikatoriai. Įdomu yra tai, kad būtent šiame VU mokslininkų identifikuotame neįprastame laikotarpyje, pasaulyje, po daugelio milijonų metų, išplito stromatolitai ir onkoidai - mikroorganizmų struktūros, kurios buvo būdingos laikotarpiams prieš sudėtingos daugialąstės gyvybės atsiradimą.

Autorių manymu šių neįprastų organizmų bendrijų įsigaliojimas planetoje galėjo būti susijęs su radikaliu vandenyno cheminių sąlygų pasikeitimu, kuris truko apytiksliai vieną milijoną metų.

Nepaisant to, kad Lau įvykis turėjo didelį poveikį visų tipų jūrinėms ekosistemoms ir buvo susijęs su jūros lygio bei cheminės sudėties pokyčiais, jo galutinės priežastys šiuo metu yra dar neatskleistos. Milžiniškų povandeninių ugnikalnių išsiveržimai, mikroelementų prisotintų sūrimų nutekėjimai iš didžiulių lagūnų bei supernovos sprogimo sukelti efektai yra tik keli galimi paaiškinimai. Ateities tyrimai turės parodyti kurios iš šių hipotezių geriausiai paaiškins kas įvyko su Žemės sistema prieš 425 milijonus metų. Tuo tarpu VU mokslininkų tyrimai parodė, kad ir koks paaiškinimas bebūtų, jis turėtų paaiškinti visų jūrinių ekosistemų sinchroniškus atsakus, kurie buvo identifikuoti tiriant lietuvišką medžiagą.

Straipsnio autoriai yra VU doc. Andrej Spiridonov, stud. Robertas Stankevič, stud. Tomas Gečas, stud. Tomas Šilinskas, doc. Antanas Brazauskas, prof. Petras Musteikis, doc. Sigitas Radzevičius bei kolegos iš Estijos prof. Tõnu Meidla bei prof. Leho Ainsaar.

 

 

justina gaidukevic skelbimui

Disertacija rengta 2013–2017 metais Vilniaus universitete.

Mokslinis vadovas – Prof. (HP) dr. Jurgis Barkauskas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03 P)

Mokslinis konsultantas – Prof. dr. hab. Mieczysław Kozłowski (Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje, fiziniai mokslai, chemija – 03 P)

Chemijos mokslo krypties tarybos sudėtis:

Prof. habil. dr. Aldona Beganskienė – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P);

Dr. Virginijus Bukauskas (Fizinių ir technologijos mokslų centras, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – 08 T);

Prof. habil. dr. Aivaras Kareiva (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03 P);

Dr. Loreta Tamašauskaitė – Tamašiūnaitė (Fizinių ir technologijos mokslų centras, fiziniai mokslai, chemija – 03 P);

Dr. Sigita Trabesinger (Paul Scherrer institutas, fiziniai mokslai, chemija – 03 P);

Disertacijos gynimas vyks Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Neorganinės chemijos auditorijoje (Naugarduko g. 24, Vilnius).

Disertacija bus ginama lietuvių kalba.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bibliotekose ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius