Komentarai ir pastabos dėl interneto svetainės

geo4

Pažintis su šiuolaikiniais geologiniais procesais - Marių mergelių atodanga Parnidžio kopos papedėje (iš kairės: A. Erickson, J. Beck, prof. H. Jol, R. Mataitis)

 2017 m. rugpjūčio 7-10 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. D. Pupienis, Viskonsino universiteto Eau Claire Geografijos ir antropologijos katedros prof. H. Jol su studentais R. Mataičiu, J. Beck, L. Burds ir A. Erickson vykdė magnetinio imlumo (sunkiųjų mineralų koncentracijos), geofizinius (žemo dažnio georadaru - GPR) ir topografinius tyrimus Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Vykdant Viskonsino universiteto Eau Claire „Imaging Noteworthy Archaeological and Geomorphic Sites in Lithuania: Developing a Collaborative International Partnership“ projektą, Kuršių nerijoje siekta ištirti apsauginio kopagūbrio vidinę struktūrą ir įvertinti jo paviršiaus kaitą, buvusių audrų padarinius, nustatyti Post-Litorinos jūros laikotarpiu egzistavusios paleoprotakos vietą ir konfigūraciją, pabandyti atkurti ir įvertinti vėjo režimą, vyravusį holocene.

 

geo1

Vykdomi apsauginio kopagūbrio geofiziniai tyrimai žemo dažnio georadaru (dešinėje:    R. Mataitis) ir topografiniai matavimai ties Juodkrante (kairėje: L. Burds)

Apsauginio kopagūbrio geofiziniai GPR tyrimai (250, 450 ir 900 MHz antenomis) vykdyti trijuose skersiniuose profiliuose ties Smiltyne, Juodkrante ir Nida. Gauti įvairaus detalumo GPR vaizdai ateityje leis rekonstruoti apsauginio kopagūbrio vystymąsi nuo jo formavimo pradžios iki šių dienų, o detalesnė jų analizė suteiks naujų duomenų apie buvusių audrų padarinius per paskutinius 200 metų ir leis įvertinti apsauginio kopagūbrio paviršiaus pokyčius.

IeškantPost-Litorinos jūros laikotarpiu (maždaug prieš 3200± 400 m.) tarp Juodkrantės ir Pervalkos galimai egzistavusios paleoprotakos, kuri dabartinę Kuršių neriją dalijo į kelias dalis, išilgai apsauginio kopagūbrio paplūdimyje ir užkopėje buvo atlikti geofiziniai tyrimai 250 MHz antena.

geo2

Pasiruošimas (magnetinio imlumo, topografiniams ir geofiziniams) tyrimams Naglių gamtos rezervate

Mirusiųjų kopų (Pilkųjų) kopų masyve Naglių gamtiniame rezervate 6 profiliuose atlikti geofiziniai tyrimai (250, 450 ir 900 MHz antenomis) leido nustatyti kopų struktūrą bei senųjų (palaidotų) dirvožemių vietas.

Siekiant įvertinti holoceno laikotarpiu (prasidėjusio prieš 11 700 metų) vyravusį vėjo greitį bei kryptį tarp nustatytų paleodirvožemių dviejuose 50 m ilgio profiliuose (Š-P ir R-V kryptimis) buvo atlikti 1153 magnetinio imlumo matavimai.

geo3

Kopgalis - pabaigus lauko darbas Kuršių nerijoje (iš kairės: doc. D.Pupienis, R. Mataitis, J. Beck, prof. H. Jol, L. Burds)

2016 m. užsimezgusi pažintis su Viskonsino universiteto Eau Claire (University of Wisconsin - Eau Claire, JAV) Geografijos ir antropologijos katedra, 2017 m. peraugo į gražų bendradarbiavimą. Drauge vykdant lauko tiriamuosius darbus atsirado naujų idėjų, kurios ateityje, tikėtina, plėtosis į naujus projektus.

 

Detalesnę informaciją apie projektą galima rasti čia: http://www.uwec.edu/Undergrad/ifprecipients.htm

 

Informaciją ir foto parengė: Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. D. Pupienis; el.paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.