uolienos

Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute paskaitas dėstė ir įdomią geologinę diskusiją įsiūbavo Manitobos universiteto (Kanada) profesorius Antonas Chakhmouradianas.

Jo tyrimų kryptis apima kimberlitų, karbonatitų ir šarminių magminių uolienų kilmės, evoliucijos, ekonominio potencialo klausimus. Profesorius yra pasaulyje žinomas tokių geologijos sričių kaip petrologija, mineralogija, geochemija specialistas, dirbantis Kanadoje, Mongolijoje, Tanzanijoje, Malavyje, Kinijoje, Rusijoje ir JAV. Mokslininko tyrimai padeda spręsti fundamentalius geologijos klausimus, tokius kaip mantijos sudėtis ir dinamika, kratonų tektoninė sandara ir raida. Į prof. A. Chakhmouradiano tiriamų uolienų spektrą patenka didžiausi pasaulyje deimantų, retųjų žemių, niobio, tantalo ir kitų retų elementų telkiniai.

Garsų kanadiečių geologą į VU pakvietė Geomokslų instituto doktorantė Vaida Kirkliauskaitė ir jos disertacijos vadovas prof. Gediminas Motuza Matuzevičius. Šie mokslininkai tiria Pietų Lietuvos kristaliniame pamate rastas dar nenustatytos kilmės ultramafines padidėjusio šarmingumo uolienas, su kuriomis susijusi retųjų žemių elementų – torio, apatito ir flogopito mineralizacija.

„Parašę A. Chakhmouradianui pirmąjį laišką sulaukėme atsakymo, kad mokslininkas šiuo metu pakeliui į Afriką. Tikrai nesitikėjome, kad jis užsuks į Lietuvą, juk čia nėra nei aštrių kalnų viršūnių, nei stiprios geologinės bazės. Tačiau atsitiko priešingai: mūsų tiriamas objektas ne tik sudomino svečią ir įžiebė diskusiją. Spėjome atrinkti mėginių, kurie jau pakeliui į vieną Kanados laboratorijų“, – džiaugiasi VU geologai.

Retųjų žemių elementai tantalas, niobis, litis, molibdenas ir indis dažnai vadinami kritiniais metalais, nes nuo jų priklauso aukštųjų technologijų pramonės vystymasis, gynybos sektorius, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir kitos sritys. Todėl kiekvienai valstybei tiek ekonominiu, tiek nacionalinio saugumo požiūriu labai svarbu užtikrinti stabilų šių žaliavų tiekimą pramonei. Kai kurių išteklių geologai yra suradę tik 15 ateinančių metų.