Šiuolaikinė Žemės gyvoji gamta patiria tūkstančius metų nematytą biologinės įvairovės nykimą ir nenumaldomą atskirų rūšių populiacijų mažėjimą. Žmonijos ūkio ir ekonomikos plėtimasis tiesiogiai ir netiesiogiai pakeičia ekosistemas, mažindamas jų sudėtingumą ir atsparumą neigiamiems išoriniams veiksniams. Modeliavimai ir lokalios analizės rodo, kad ateityje galime tikėtis drastiško ir veikiausiai negrįžtamo ekosistemų būsenos poslinkio, o vėliau ir globalaus ekosistemų (taip pat ir žmonijos) žlugimo. Tačiau iš kur galime sužinoti, kokie ženklai signalizuoja kolapsą, kas būna sužlugus ekosistemoms ir kiek tokia būsena gali tęstis?

a s

Vaizdas per mikroskopą į konodontų „elementų“ įvairovę ir gausumą prieš masinio retumo įvykį ir jo metu. Normali būsena ir masinis retumas (nuotr. VU)

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų instituto geologas ir paleobiologas dr. Andrejus Spiridonovas , tyrinėjęs Lietuvos ir Lenkijos silūro periodo vidurio (429 milijonai metų prieš dabartį) giliųjų gręžinių medžiagą. Jis nustatė, kad vadinamojo Muldės vandenyninio įvykio metu smarkiai sumažėjo vietinė rūšių įvairovė (nors globali įvairovė liko panašaus lygio) ir kartu sumažėjo absoliuti organizmų fosilinių liekanų gausa.

Plačiau apie VU ChGF Gemokslų instituto geologo ir paleobiologo dr. Andrejaus Spiridonovo atliktą tyrimą galite pasiskaityti VU naujienose bei Delfi portale.