pav 1 palaidotas slenis pav 2 palaidotas slenis geo pjuv

Vilniaus, Klaipėdos ir Kembridžo (JK) universitetų geologai Skandinavijos geologijos žurnale GFF išspausdino straipsnį (Seismic velocity anomalies in the infilling of tunnel valleys: influence on the interpretation of seismic data. An example from western Lithuania) apie seismines analizes ir naujų metodų išbandymą naftos paieškoje vakarinėje Žemaitijos dalyje ties Plunge. Savo tyrime tarptautinė mokslininkų komanda netikėtai tiksliai išryškino senovinio didžiulio palaidoto slėnio tomografinį vaizdą.

Visas Lietuvos „veidas“ yra išvagotas tūkstančius metų jį gludinusių ledynų. Žemaičių ir Aukštaičių aukštumos o taip pat Vidurio Lietuvos žemuma yra sukurtos paskutiniųjų ledynų, kurie ištirpo prieš keliolika tūkstančių metų. Tačiau dabartinio šalto klimato kvartero periodo metu, Lietuvą aplankė bent jau keli ledynai ir tai kaip jie iš tikrųjų paveikdavo Lietuvos geomorfologiją arba reljefo sandarą yra labai miglotai suprantama. Dalis senesnių reljefo bruožų yra sunaikinta vėlyvesnių ledynų, o dalis jų yra palaidota po dešimtimis jei ne šimtais metrų ledyninių ir prieledyninių nuogulų. Apie tai, kad prieš šimtus tūkstančių ar net milijonus metų Lietuva turėjo vaizdingą reljefą geologams sufleravo giliųjų gręžinių tyrimai. Jie atskleidė, kad po ledyninės kilmės nuogulomis „slepiasi“ aukštos kalvos ir gilios įdubos, kurios, gal būt, net sudarydavo senovinius slėnius, kuriuose tyvuliavo ežerai ar tekėjo upės. Tačiau, gręžiniai leidžia pamatyti vaizdą tik viename taške, ten kur jie yra išgręžti.

Į pagalbą senovinių kraštovaizdžių tyrinėtojams (paleogeomorfologams) paskutiniais metais atėjo seisminiai tyrimai, kurių dėka atsirado nauja mokslo šaka seisminė geomorfologija. Lietuvos teritorijoje atlikti tyrimai, aprašyti aptariamame straipsnyje, yra vieni pirmųjų, kurie leidžia netiesiogiai pažvelgti į senovinį reljefą, koks jis atrodė prieš prasidėjus ledynmečiams ar pačioje ledynmečių eros pradžioje Šiaurinėje Europoje. Plungės apylinkėse aptiktas ir aprašytas palaidotas paleoslėnis buvo mažiausiai kelių kilometrų ilgio, apie kilometro pločio ir apytiksliai šimto metrų gylio. Šis slėnis galėjo atsirasti mažiausiai dviem būdais. Visų pirma – tai galėjo būti paveldėtas slėnis, atsiradęs prieš kelis milijonus metų tekant galingai upei iš rytų į vakarus, link šiuolaikinės Šiaurės jūros. Iš kitos pusės tikėtina, kad slėnis galėjo atsirasti po didžiuliu ledyno skydu, kuris prieš kelis šimtus tūkstančių metų dengė Lietuvą, kuomet suspaustas vanduo su didžiuliu slėgiu išsiveržė senovinio ledyno pakraštyje. Tikėtina, kad jei paleoslėnio susidarymas ir buvo susijęs su ledynų veikla kai kurie jo bruožai buvo paveldėti iš prieš ledyninio milijonų metų senumo Plungės krašte buvusio reljefo.

Paskelbto tyrimo autoriai yra VU docentas Donatas Kaminskas, Klaipėdos universiteto tyrėjas dr. Dmitrij Gerok ir Kembridžo universiteto profesorius Philip Gibbard.

 

Pav. 1. Šalia Plungės esančio palaidoto paleoslėnio seisminė rekonstrukcija

Pav. 2. Palaidoto slėnio geologinis pjūvis. Q – kvartero periodo nuogulos; T-J – triaso ir juros periodų nuogulos; P – permo periodo nuogulos; D – devono periodo nuogulos.