Komentarai ir pastabos dėl interneto svetainės

kovo 11 news

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė kovo 11 d. 16 val. kviečia į šventinį koncertą Šv. Jonų bažnyčioje. Jame skambės specialiai šiai šventei parengta VU pučiamųjų orkestro „Oktava“ programa. Koncerte laukiami VU studentai ir alumnai, miestiečiai ir miesto svečiai. Šiame renginyje bus paskelbtas ir apdovanotas Metų valstybės kūrėjas – labiausiai Lietuvos valstybei 2016 m. nusipelnęs asmuo ar organizacija.

VU TSPMI iniciatyva apdovanojimas kasmet teikiamas siekiant pagerbti labiausiai Lietuvos valstybei ir visuomenei nusipelniusius asmenis, paskatinti visuomenę domėtis politika, valstybės ir viešaisiais reikalais. Jais gali tapti nepriekaištingos reputacijos politikai, valstybės tarnautojai, visuomenininkai, verslo atstovai, iniciatyvūs piliečiai ar organizacijos. Laimėtoją renka specialiai iš VU TSPMI atstovų sudaryta komisija. Šiais metais tai bus jau trečiasis Metų valstybės kūrėjo apdovanojimas, jo metu bus įteikta simbolinė Metų kūrėjo plyta.

Koncerto pradžia 16 val., durys atsidaro 15.30 val. Renginio trukmė 1 val. 20 min. Įėjimas nemokamas. 

Renginio muzikinę dalį sudarys specialiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei parengta VU pučiamųjų orkestro „Oktava“ programa. Orkestras, gyvuojantis jau daugiau nei 50 metų, savo pasirodymais papuošia VU ir Vilniaus mieste organizuojamus kultūrinius renginius. Jau ne vienerius metus orkestro muzika skamba atidarant vasaros sezoną Kairėnų botanikos sode, orkestras nuolat dalyvauja pučiamųjų orkestrų festivaliuose Trakuose, Druskininkuose, Birštone, Vilniuje, Dainų šventėse. „Oktava“ yra nuolatinis Baltijos šalių studentų šventės „Gaudeamus“ dalyvis, o Kovo 11-osios proga su džiaugsmu dovanos miestui ir universiteto bendruomenei savo šventinę programą.

Renginį ves Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, laidų vedėja ir VU alumnė Živilė Kropaitė.

VU CHEMIJOS IR GEOMOKSLŲ FAKULTETO NAUJO LOGOTIPO IDĖJŲ KONKURSAS

Kviečiame siūlyti savo idėjas naujojo VU Chemijos ir geomokslų fakulteto logotipui.

Seni fakultetų logotipai:

chf     gf

   

Senų logotipų spalviniai kodai:

Buvusio Chemijos fakulteto logotipas

Buvusio Gamtos mokslų fakulteto logotipas

Mėlyna

Geltona

Žalia

Ruda

Žydra

R

41

251

25

210

0

G

22

245

90

172

149

B

111

11

53

103

218

Logotipas bus naudojamas VU CHGF atributikoje: blankas, vėliava.

Logotipus ir jų aprašymus prašome siųsti el. paštu aleksandra.prichodko@chf.vu.lt iki kovo 20 d.

Siūlomus logotipus peržiūrėti, už juos balsuoti bei komentuoti bus galima Chemijos ir geomokslų fakulteto Facebook puslapyje https://www.facebook.com/pg/VU-Chemijos-ir-geomokslų-fakultetas-101046727046509/photos/?tab=album&album_id=194836374334210

 

usa2

2017 m. kovo 8 d. (trečiadienį) 16:00 val. Chemijos ir geomokslų fakulteto Neorganinės chemijos auditorijoje pranešimą "Magnetic Nanoparticles" skaitys Prof. Dr. Sarah Stoll (Georgetown University, USA)

Kviečiame visus dalyvauti!

Prof. A. Kareiva

 

 

Informuojame, kad šį antradienį Senatas inicijavo dvejus naujus rinkimus į Universiteto tarybos narių vietas (su nutarimu galite susipažinti: http://www.vu.lt/site_files/Senatas_Taryba/S-2017-2/S-2017-2-3.pdf ):

1. Pakartotinius rinkimus į Tarybos išorinio nario, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą (dalyvauja visi Universiteto rinkėjai)

2. Rinkimus į Tarybos vidinio nario, atstovaujančio socialinių mokslų ir studijų plėtros interesų sričiai, vietą (rinkimuose dalyvaus šiai mokslų sričiai atstovaujantys Ekonomikos fakulteto, Filosofijos fakulteto, Kultūros centro, Religijos studijų ir tyrimų centro, Kauno fakulteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Teisės fakulteto bei Verslo mokyklos rinkėjai).

Padalinių rinkimų komisijų sudėtys

Rinkimų grafikas

 

Vasario 28 d. (antradienį) 12:15 val. FChA kviečiame dalyvauti paskaitoje, kurią skaitys prof. dr. George Popkirov  (Kylio universitetas, Vokietija) tema

“Introduction to Impedance Spectroscopy“

Paskaitos trukmė – 2 val.

 

arturas katelnikovas2

Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto docentui Artūrui Katelnikovui praėję metai buvo labai sėkmingi. Su moksline grupe ir kolegomis iš kitų Europos universitetų jis parengė devynias publikacijas, kurių dalis buvo išspausdintos gerai vertinamuose žurnaluose. Mokslininko praėjusių metų pasiekimų paletėje – Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendija, keletas straipsnių prestižiniuose mokslo žurnaluose, vadovavimas Lietuvos ir Prancūzijos integruotos veiklos programos „Žiliberas“ projektui. Todėl nestebina, kad už svarius metinius mokslo pasiekimus doc. A. Katelnikovas buvo pagerbtas ir VU Rektoriaus mokslo premija. Sausio 23 d. jis išrinktas į naują fakulteto tarybą.

Mokslininkas vadovauja optinių medžiagų tyrimo mokslinei grupei, kurioje atlieka liuminescencinių medžiagų sintezę ir optinių savybių tyrimus. Dalis jo studentų dirba įvairių medžiagų nanodalelių sintezės fotocheminių ir hidroterminių reakcijų metodu srityje. A. Katelnikovas VU Chemijos ir geomokslų fakultete dėsto aplinkos chemijos, atmosferos chemijos ir f-elementų chemijos ir fizikos kursus.

Šiuo metu mokslininkas tiria našių raudonų liuminoforų sintezę ir optines savybes. Dalis jo mokslinės grupės sintetina įvairių medžiagų nanodaleles fotocheminių ir hidroterminių reakcijų metodais.

Dar studijuodamas magistrantūroje jis buvo išvykęs net į tris stažuotes užsienyje, yra Vandos Jankun stipendijos laureatas, pelnęs „Orlen Lietuva“ stipendiją.

Buvęs Jūsų mokslinių tyrimų vadovas prof. Aivaras Kareiva sako, kad Jūs taip domėjotės chemija, kad tiesiog gyvendavote laboratorijoje. Kuo ji Jus taip domino? Kada pajutote pašaukimą chemijai?

Tikriausiai kaip ir visi susidomėjimą chemija pajutau dar mokykloje. Chemija man puikiai sekėsi. Šis dalykas buvo įdomus, kiek kitoks nei kiti. Manau, kad visa tai ir atvedė mane ten, kur esu dabar. Laboratorijoje tikrai praleisdavau daug laiko, nes buvo įdomu sintetinti ir tirti naujas medžiagas. Tokių kaip aš buvo ir daugiau, tad būdavo su kuo pasitarti, jei kas nesisekdavo.

Papasakokite, koks buvo pats įdomiausias Jūsų mokslinio gyvenimo laikotarpis?

Tikiuosi, kad įdomiausias mokslinio gyvenimo laikotarpis manęs dar laukia ateityje. Galvoje knibžda idėjos ir planai, kaip galėčiau plėtoti savo tyrimus. Tikiuosi, kad bus toks metas, kai galėsiu daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams ir mažiau kitokiai veiklai. Visada reikia tikėti, kad tai, kas geriausia, dar laukia, o ne jau įvyko.

Kas svarbiausia mokslininkui išradėjui – straipsniai, jų citavimo indeksas, laboratorijos, galimybės daryti tyrimus, moksliniam darbui tinkama aplinka, tobulėjimas?

Svarbu yra galimybė turėti tinkamos įrangos, medžiagų kilusioms idėjoms įgyvendinti, bet svarbiausia, kad mokslininkui būtų įdomu tai, ką jis daro. Visa kita, straipsniai, citavimo indeksas ir t. t., ateina savaime, jau kaip nuveiktų darbų rezultatas.

Ko šiandien reikia, norint tapti sėkmingai dirbančiu jaunuoju mokslininku?

Norint patirti sėkmę mokslininkui reikalingi du pagrindiniai dalykai – tai motyvacija ir gera komanda. Dirbant su motyvuotais studentais ir kolegomis, galima pasiekti gerų rezultatų. Žinoma, kaip ir minėjau, reikia ir įrangos bei finansavimo tyrimams atlikti, bet neturint geros komandos bei motyvacijos ir puikiai įrengta laboratorija neatneš sėkmingų tyrimų.

Šiandien daugelis jaunųjų mokslininkų dairosi į užsienį. Ne paslaptis, kad taip yra dėl mažų atlyginimų ir didelių krūvių. Kokia Jūsų vizija šiuo klausimu? Buvote gavęs vienos Vokietijos bendrovės pasiūlymą pas juos dirbti, bet atsisakėte ir nepalikote Lietuvos. Kodėl?

Tiksliau reikėtų sakyti, kad ne nepalikau Lietuvos, bet sugrįžau į ją, nes Vokietijoje gyvenau ir dirbau gan ilgai. Atlyginimas tikrai viliojo, bet dabar nusprendžiau padirbėti Lietuvoje. Turiu savo laboratoriją, modernią tyrimų įrangą, kuri niekuo nenusileidžia turėtai Vokietijoje, o kai kur ir ją lenkia. Niekada nesakau, kad ateityje gyvensiu tik Lietuvoje. Gavęs įdomų pasiūlymą ar pasikeitus aplinkybėms, manau, kad gerai jį apsvarstyčiau. Tiesiog reikia pasinaudoti visomis gyvenimo teikiamomis galimybėmis. Taip pat manau, kad dalis jaunųjų mokslininkų išvyksta todėl, kad čia tiesiog nemato perspektyvų.

Ar, be mokslinio darbo, dar dėstote? Kaip sekasi dėstyti? Kas atrodo svarbiausia šiame darbo bare?

Ar sekasi dėstyti, reikėtų klausti studentų, kurie klauso mano vedamus kursus. Studentai noriai renkasi mano dėstomus pasirenkamuosius dalykus, todėl manau, kad dėstyti šiek tiek sekasi. Šiame darbe svarbiausia ne tik išmanyti dėstomą dalyką, bet ir sugebėti perteikti žinias. Kartais užtrunku gan ilgai, kol sugalvoju, kaip sudėtingą dalyką paaiškinti kuo suprantamiau. Dėstant tenka daug kalbėti, kartais man tai būna tikras iššūkis. Stengiuosi studentus įtraukti į diskusiją, užduoti klausimų. Labiausiai patinka dirbti su magistrantais, nes jie daug drąsesni ir nebijo klausti, jei ko nesupranta.

Kokie artimiausi Jūsų, kaip mokslininko, planai?

Kol kas didelių ir konkrečių planų neturiu. Tikiuosi ir toliau plėtoti atliekamus tyrimus, dalyvauti konferencijose, vykdyti projektus. Kartais atsiranda galimybių, apie kurias net nepagalvoji.

Koks Jūsų tyrimų praktinis pritaikymas?

Mes sintetiname medžiagas, kurias galima pritaikyti baltuose šviestukuose (angl. LED) arba liuminescenciniuose saugos žymekliuose. Dabar šviestukai vis plačiau pritaikomi, todėl manau, kad mano tyrimų tema turi šviesią ateitį.

Papasakokite apie savo laisvalaikį.

Kadangi daug laiko praleidžiu mokslinėje laboratorijoje, laiko savo pomėgiams turiu tikrai mažai. Pasitaikius progai mėgstu eiti į žygius, kopti į kalnus. Mėgstu laiką leisti gamtoje, žvejoti, plaukti baidarėmis. Tai puikus būdas pailsėti nuo akademinės veiklos ir pasisemti naujų idėjų.

 

dsc 2334

Kviečiame į parodą "Nacionaliniai įvairių šalių akmenys" Geologijos ir mineralogijos katedroje, M. K. Čiurlionio 21/27, 2 a.

Paroda veiks iki birželio pabaigos.

Plačiau apie parodą:

NACIONALINIAI AKMENYS

Lietuvos geologų sąjunga pernai išrinko mūsų nacionalinį akmenį – titnagą.

Tautinio akmens išrinkimo proga įdomu pasidairyti plačiau ir pasidomėti, kokie yra kitų šalių nacionaliniai akmenys. Dalis jų, patvirtinti vyriausybių, parlamentų ar karalių lygyje, kaip oficialūs tautiniai ar valstybiniai simboliai šalia herbo, himno, augalo ir gyvūno. Dažniausiai jie išrinkti kokių nors draugijų, kaip mūsų titnagas ar Estijos klintis. Kiti, net nepaskelbti oficialiai, yra nuo seno naudojami ir gerbiami visuomenėje, kaip Kinijoje nefritas. Kartais jų pavadinimai atitinka tautos, šalies pavadinimus, kaip samių kraujas, islanditas ar bolivianitas.

Didžiosioms šalims, kur daug įdomių ir vertingų uolienų bei mineralų, sunku apsispręsti, kuris jų vertas nacionalinio akmens vardo. JAV ir Kanadoje ši problema sprendžiama renkant atskirų valstijų ir provincijų akmenis ir ne po vieną, o po tris – uolieną, mineralą ir brangakmenį. Tokiu būdu nacionaliniai akmenys yra tie, kurie atskiros valstybės ar tautos laikomi išskirtiniais ar būdingais, susietais su tradicija, istorija, ar ekonomika, ar tiesiog mėgstami, gerbiami ir plačiai naudojami.

Todėl pažintis su nacionaliniais akmenimis padeda susipažinti ir su atskirų tautų istorija, papročiais, ir, aišku, geologija.

Parodą parengė G.Motuza ir E.Rudnickaitė, apipavidalino D.Auškelytė ir Miglė Paškevičiūtė, panaudojant VU geologijaus muziejaus ir asmeninius rinkinius

 

salak 

2017 m. kovo 2 d. (ketvirtadienį) 16:00 val. Chemijos ir geomokslų fakulteto Fizikinės chemijos auditorijoje pranešimą    

"Metastable perovskite phases - multiferroics in the quasi-quadruple system BiFeO3 - BiScO3 - LaFeO3 - LaScO3" skaitys Prof. Dr. Andrei Salak, University of Aveiro, Portugal.

Kviečiame visus dalyvauti!

Prof. A. Kareiva

 

paskaita2017 m. vasario 22 d. (trečiadienis) 12 val. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedroje prof. J.Dalinkevičiaus   a. prof. Maksim Bahdasarau skaitys paskaitą „Gintaras ir kitos fosilinės dervos Šiaurės Eurazijoje“ [paskaita rusų kalba su vertimu į lietuvių]

Prof. Maksim Bahdasarau pagal ERASMUS Mundus mobilumo programą nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. stažuojasi Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedroje.

Maksim Bahdasarau – professor of Brest State University, Belarus

Head, Department of Geography and Nature Management Brest State University named after A.S.Pushkin, Belarus www.brsu.by

*Lecture courses in Geology, Geology and Mineral Resources of Belarus, Paleogeography, Global issues of the contemporary world for geography students

*Supervise 4 graduation theses, 2 master theses, 1 PhD thesis; *Supervise staff of 15 (teaching & administrative)

Expert, project ‘Model of geological structure, regional key horizons and Middle-Late Pleistocene climate in the Southern part of the Polish-Belarusian cross-border area», Polish Geological Institute – National Research Institute, Warsaw, Poland, 03/2014 – 03/2017

Coordinator, joint project of Belarus National Fund for Fundamental Research and Ukrainian National Fund for Fundamental Research

Development of geo-genetic model of amber-containing deposits in Belarus and Ukraine as a basis for forecasting deposits of fossil resins’

04/2013–03/2015

Coordinator, joint project of Belarus National Fund for Fundamental Research and Russian National Fund for Fundamental Research ‘Fossil resins of the North Eurasia (patterns of deposits, chemical particularities, genesis), 04/2006–03/2008

Presenter at ab. 100 national, regional and international conferences in Belarus, Russia, Ukraine, Poland

Author of 240+ publications, incl. monographs and teaching/learning aids.