sparks 642x336

© The Board of Trustees of the Science Museum.

Londono mokslo muziejuje sukurta ir didžiąją dalį Europos apkeliavusi paroda „Daugiau nei laboratorija: DIY mokslo revoliucija“ rugsėjo 29 d. 17 val. buvo pristatyta Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre. Atidarymo proga vyko diskusija su „Vilnius iGEM“ komanda.

Ši paroda yra dalis projekto „Sparks“. Jo tikslas – skatinti glaudesnį visuomenės ir mokslininkų bendradarbiavimą, supažindinti su mokslo pasiekimais, kuriuos įgyvendino ne mokslininkai.

 Mokslininkų ir su mokslu nesusijusių žmonių projektai

Iš įvairių objektų, nuotraukų, filmų ir modernaus meno kūrinių susidedanti paroda pristato istorijas, kurių pagrindiniai veikėjai – paprasti žmonės. Jiems rūpi jų pačių ir aplinkinių gerovė. Paroda „Daugiau nei laboratorija: DIY mokslo revoliucija“ suskirstyta į keturias dalis: DIY (liet. „Pasidaryk pats“) biologai, sveikatos programišiai, piliečiai mokslininkai ir meninės instaliacijos.

„Šioje parodoje lankytojai pamatys, kiek daug svarbių mokslinių tyrimų ir atradimų atlieka ne laboratorijose dirbantys mokslininkai, o informacinių technologijų specialistai, pacientai ar mokslu besidomintys žmonės. Pagrindinis mūsų tikslas – paskatinti ir vietos mokslininkus, politikus, verslininkus bei kitus visuomenės narius prisidėti prie gerovę kuriančių projektų įgyvendinimo“, – sako parodą koordinuojančio Socialinių inovacijų instituto vadovė Ingrida Gečienė-Janulionė.

Visiems prieinami moksliniai instrumentai

Parodos dalis, skirta piliečiams mokslininkams, pristato sėkmingus visuomenės ir mokslininkų bendradarbiavimo pavyzdžius. Vienas jų – „Uodų atlasas“. Tai Vokietijos mokslininkų plėtojamas projektas, kuriame itin svarbų vaidmenį vaidina šalies gyventojai, padedantys stebėti skirtingų uodų rūšių pasiskirstymą visoje šalyje.

DYI biologijos mokslams skirtoje dalyje pristatomos bendruomenių sukurtos biologijos laboratorijos. Vienas pavyzdžių – vietos bendruomenės iniciatyva sukurta laboratorija, kurioje tyrėjai entuziastai ieško naujų antibiotikų šaltinių. Parodos lankytojai sužinos, kaip, tyrinėdami augaluose ir dirvožemyje randamus mikrobus, eiliniai žmonės siekia prisidėti prie šios problemos sprendimų.

Sveikatos programišių skiltyje pristatoma Švedijoje gyvenanti tinklaraštininkė Sara Riggare. Dar 2003 m. moteriai diagnozuota Parkinsono liga. Siekdama kasdien įvertinti vartojamų vaistų efektyvumą, Sara sukūrė mobiliąją programėlę ir įvairius fizinio aktyvumo monitorius. Į gydymo procesą įsitraukusi moteris ne tik naudojasi pačios atrastais ligos kontroliavimo metodais, bet ir savo išradimais aktyviai dalijasi su sergančiaisiais šia liga.

Ketvirtoji parodos dalis – meno kūriniai, kuriuose kūrėjai vaizduoja medicinos technologijų ateities tendencijas: potraukį nesveikam maistui blokuoti padedančius įsivaizduojamus robotus, 3D spausdintuvu sukurtą autizmu sergantiems vaikams emocijas reikšti padedantį šalmą, kūno judesių stebėjimą ateityje pristatantį filmą.

Nauja tendencija – mokslininkų ir visuomenės narių susivienijimai

„Pastaruoju metu Vakarų šalyse sparčiai populiarėja bendri laboratorijose dirbančių mokslininkų ir su mokslu nesusijusių žmonių projektai. Suvieniję pajėgas šie žmonės dirba visuomenės labui spręsdami tam tikro miesto ar šalies problemas“, – pasakoja I. Gečienė Janulionė.

Vienas pavyzdžių – Londone su oro tarša kovojančių gyventojų bendruomenė. Ji mokslininkams padeda analizuoti taršos lygį mieste. Ant elektros stulpų gyventojai įrengia oro kokybę stebinčius aparatus, o surinktus duomenis siunčia į laboratorijas. Šių duomenų pagrindu sukuriami labiausiai užterštų vietų žemėlapiai – taip kelionių maršrutus planuojantys žmonės gali pasirinkti mažiausiai užterštas gatves.

Mokslo populiarinimo paroda „Daugiau nei laboratorija: DIY mokslo revoliucija“ VU Gyvybės mokslų centre veiks iki lapkričio 30 d.

2017 m. spalio 1 d. gimtadienį švenčia Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto Organinės chemijos katedros docentas dr. Rimantas Vaitkus.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikinu Jus gražios asmeninės sukakties proga.

Linkiu Jums kūrybinio polėkio ir sėkmės akademinio ir mokslinio darbo kelyje, sveikatos ir asmeninės laimės!

vaitkus3

Dekanė prof. (HP) dr. Aldona Beganskienė

 

465a4f7c8bfc9ca1d6101d0790eec9c2 teacher shirts testing shirts for teachers

Įgyvendindamas naująjį mokytojų rengimo modelį Vilniaus universitetas (VU) jau nuo 2018 m. rugsėjo ketina siūlyti būsimiems pirmakursiams naujas pedagogikos studijų programas. Anot VU studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno, siekiant užtikrinti aukštą studijų kokybę ir grąžinti profesijai jos prestižą, naujos kartos pedagogų rengimas VU bus grindžiamas stipriausių mokslininkų grupių dalyvavimu mokytojų ruošimo procese suvokiant, kad šiuolaikinė pedagogika neatsiejama nuo mokslo komunikacijos, o jos tikslas – skatinti mokinių troškimą pažinti ir ugdyti jų kūrybiškumą.

Siekiant šių tikslų ieškoma lanksčių mokytojų rengimo formų, kurios leistų ne tik ugdyti naują kūrybingą mokytojų kartą, bet ir sudaryti sąlygas dirbantiems mokytojams kelti arba plėsti kvalifikaciją. Numatoma, kad būsimieji studentai pedagogo kvalifikaciją galės įgyti tiek lygiagrečiųjų, tiek nuosekliųjų studijų būdu.

Pirmuoju atveju studentai galės rinktis ketverių metų trukmės pedagogikos studijas arba šalia kito pagrindinio studijų dalyko pasirinkti vienerių metų gretutines mokyklos pedagogikos studijas, o antruoju pedagogo kvalifikacija bus suteikiama jau turintiems kitos krypties bakalauro laipsnį. Taip pat VU bus ruošiamos ir kvalifikacijos kėlimo programos bei sukurtos galimybės jau dirbantiems mokytojams įgyti papildomą kvalifikaciją.

„Siūlydami studentams itin aukštos kokybės studijas, siekiame įtvirtinti mokytojo kaip nuolat besimokančio specialisto sampratą, o mokytojų rengimą pakelti į visiškai kitą lygį – su būsimais mokytojais dirbs stipriausios jungtinės mokslininkų grupės, procese dalyvaus įvairūs VU padaliniai. Prie mūsų kviesime prisijungti stipriausius šalies ir užsienio pedagogikos ekspertus, ypač praktikus, dirbančius mokyklose. Be to, sieksime užtikrinti, kad visas studijų procesas būtų grįstas šiuolaikiniais moksliniais tyrimais ir gerąja užsienio praktika“, – planus vardija doc. V. Jaskūnas.

Pasak prorektoriaus, po vienu skėčiu skirtingų sričių ekspertus suburs ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybe kuriamas atviros prieigos centras STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics), kuriame dirbs gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų sričių ekspertai. Kartu naujame centre bus tobulinama mokytojų kvalifikacija dirbant laboratorijose, kuriamos inovatyvios mokymo priemonės, populiarinamas mokslas bei integruojama turima infrastruktūra.

Pavasarį VU duris atvėrė Ugdymo mokslų institutas, kurio vienas pagrindinių uždavinių – įgyvendinti geros mokyklos koncepciją kokybiškai rengiant pedagogus, panaudojant VU galimybes ir mokslinį potencialą tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir vykdyti tarptautinio lygio pedagogikos mokslinius tyrimus.

Naujasis institutas suvienijo VU Filosofijos fakulteto Pedagogikos centro, Edukologijos katedros ir Švietimo politikos centro vykdomas veiklas: gretutines ir profesines pedagogų rengimo studijas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, edukologijos studijas, ugdymo mokslų krypties ir švietimo politikos mokslinius tyrimus bei jų sklaidą.

Per šių metu priėmimą VU profesinės pedagogikos studijos sulaukė rekordinio susidomėjimo – norą tapti mokytojais pareiškė daugiau nei 100 stojančiųjų.

 

fullsizerender n

„Budapešte, Eötvöso Loránto universiteto Filologijos fakultete, lietuvių kalba dėstoma beveik nuo pat 1990 m. Labai nuostabu, kad ir Vilniaus universitete nepamirštami istoriniai bei kultūriniai mūsų dviejų mažų Europos valstybių ryšiai, kad čia vykdomos vengrų kalbos studijos ir atsiranda vengrų kultūra bei literatūra besidominčių studentų“, – teigia Balassi institute Budapešte dirbanti dr. Noémi Bulla, šį mėnesį atvykstanti į Vilnių dėstyti vengrų kalbos mūsų universiteto studentams.

Dar prieš jos skrydį į Vilnių su lektore pakalbėjome apie daugiakultūriškumo svarbą, Lietuvą ir artėjančią žiemą, kuri šiek tiek gąsdina vengrų kalbos specialistę.

Kuo vengrų kalba yra išskirtinė ir kitokia?

Pirmiausia, vengrų kalboje nėra jums tikriausiai įprastos žodžių giminės. Taip pat neturime tiek daug gramatinių laikų. Žinoma, ir kirčiavimas yra bent keletą kartų paprastesnis nei lietuvių kalboje – vengrų kalboje mes visuomet kirčiuojame pirmąjį skiemenį.

Nevertėtų bijoti ilgų vengriškų žodžių, nes jų struktūra yra itin logiška. Todėl imlūs studentai gan greitai geba išmokti kalbą. Tereikia prisiminti pamatinius žodžius ir keletą esminių taisyklių, o visa kita gali būti kartu išsiaiškinta vengrų kalbos paskaitose.

Kaip manote, kodėl humanitarams būtų pravartu išmokti vengrų kalbą?

Lietuva ir Vengrija yra dvi nedidelės Europos Sąjungos narės. Ir nors ne kaimynės, tačiau tikros sielos seserys. Juk abi valstybes sieja ir nemažai bendros istorijos. Kur jau vien Steponas Batoras, kurio vardu ir pavadinta vengrų studijų auditorija jūsų universitete.

Per kelis darbo dešimtmečius dėstant vengrų kalbą užsieniečiams man pradėjo atrodyti, kad būtent tokios neplačiai vartojamos kalbos yra tai, kas daro Europą tokią unikalią. Anglų, prancūzų ar vokiečių šiais laikais mokomasi jau nuo pradinių klasių, tačiau tik labai nedidelė dalis Europos kalba vengriškai ar lietuviškai. Manau, kad būtent tokios nestandartinės kalbų žinios lemia karjeros sėkmę po studijų.

Kiekvienam filologui ar humanitarui taip pat rekomenduočiau mokytis vengrų kalbos (bent jau pagrindų) dėl trijų paprastų priežasčių:

  1. Vengrų kalba nepriklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Ji yra visai kitokia, tad gali būti puikiu komparatyvistinės lingvistikos objektu.
  2. Vengrų kalba atveria kelią į ne tokį pažintą ir itin spalvingą vengrų literatūros ir kultūros pasaulį. Balassi institute turime netgi specialią literatūros vertimų programą, kurioje būtų tikrai nesunku rasti vietą vengrų kalbos pagrindų Lietuvoje jau pramokusiems studentams.
  3. Vengrų kalba taip pat gali patarnauti istoriniams tyrimams, prisimenant bendrą istoriją, trukusią ne tik Lietuvą valdant Steponui Batorui. Budapeštas yra tikras kultūrinis Vidurio Europos centras, tad tai – nuostabi vieta besidomintiems Austrijos-Vengrijos ir ankstesnių laikotarpių istoriniais šaltiniais.

O dėl kokių priežasčių apie vengrų kalbos studijas galėtų pasvarstyti kiti Vilniaus universiteto studentai?

Pirmiausia tai kultūriniai ir ekonominiai dviejų Europos valstybių ryšiai. Pavyzdys galėtų būti daugeliui studentų tikriausiai girdėtas Sziget festivalis, kuris baigėsi visai neseniai. Jame priėmėme daugybę svečių ir atlikėjų iš viso pasaulio. Mokant bent vengrų kalbos pagrindus būtų itin lengva daugelį Lietuvos menininkų ir kūrėjų pristatyti šiame tarptautiniame festivalyje.

Tikrai žinau, kad atsirastų ir ne viena Vengrijos bendrovė, norinti kurti ekonominius ryšius tarp valstybių, tačiau bent jau kol kas trukdo įvairūs kalbiniai ir kultūriniai barjerai. Aišku, jie visuomet gali būti įveikti, bet ekonomikoje viskas turi vykti gan greitai, tad ir Lietuvos verslininkai pirmiausia renkasi valstybes, kuriose gali lengvai susikalbėti vietine kalba.

Aš jau susisiekiau su Eötvöso Loránto universiteto dekanatu ir dėstytojais, tad manau, kad ateityje galėsime kartu įgyvendinti nemažai akademinių tyrimų ir kitų bendrų veiklų.

Kiek metų jau skaitote vengrų kalbos paskaitas?

Daugiau nei 15 metų dėstau vengrų kaip užsienio kalbą Balassi institute Budapešte studentams, norintiems įstoti į Vengrijos universitetus. Instituto veikla išties labai primena Britų tarybą ar Goethe’s institutą, kurie veikia ir Vilniuje. Taip pat dėstau ir Budapešto Semmelweiso medicinos universitete, kuriame angliškas ar vokiškas studijų programas pasirinkusius užsieniečius mokau vengrų kalbos.

Kodėl nusprendėte atvykti dėstyti būtent į Vilniaus universitetą?

Visą savo karjerą vengrų kalbą dėsčiau Vengrijoje, tad pagalvojau, jog būtų be galo įdomu šiek tiek pakeisti aplinką ir savo patirtimi pasidalyti su kitų valstybių akademikais, pasimokyti ir iš jų. Dar nesu dirbusi Šiaurės Europoje. Be to, itin noriu susipažinti su tyrėjais ir mokslu, vykdomu jūsų universitete. Manau, kad vengrų kalbos, literatūros ir kultūros kursai puikiai papildys daugiakultūrę Vilniaus aplinką.

Savo studijų metais, o tai buvo gan seniai, jau esu buvusi Vilniuje ir kitose Baltijos valstybių sostinėse ir be galo įsimylėjau jūsų šalį. Mokyti vengrų kalbos čia man bus be galo atsakinga ir garbinga užduotis. Lietuva taip pat yra beveik kaimynė su Estija ir Suomija – kitomis dviem finų-ugrų kalbų šeimos narėmis, tad man kaip lingvistei tai suteikia be galo daug džiaugsmo. Nors, jei atvirai, šiek tiek bijau artėjančios žiemos ir lietingų orų.

Dr. Noémi Bulla Vilniaus universitete visiems studentams ir darbuotojams nemokamai dėstys neformaliojo švietimo programą „Vengrų kalba pradedantiesiems ir pažengusiems“. Į šią kalbos programą registruotis galima susisiekus su dėstytoja el. paštu .

ignacy domeyko 642x336

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas kartu su Lietuvos mokslų akademija, Fizinių ir technologijos mokslų centru bei Lietuvos Ignoto Domeikos draugija Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją „Be praeities nėra ir ateities. Mokslas XIX–XXI a. sandūroje“, skirtą Ignoto Domeikos 215-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencijoje vyko tarpdisciplininė diskusija tarp biografų, mokslo istorikų, geologų, chemikų ir kitų mokslų atstovų.

Konferencija, globojama Lietuvos švietimo ir mokslo ministrės, sulaukė didelio ambasadų, mūsų šalies bei užsienio mokslininkų susidomėjimo. Ją atidarant sveikinimo žodį tarė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas, Vilniaus universiteto prorektorius prof. Rimantas Jankauskas ir Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos Vilniuje pirmininkas prof. Algimantas Grigelis. Atidarymo renginyje dalyvavo Lenkijos ir Baltarusijos ambasadų atstovai.

Pirmoji konferencijos diena buvo skirta I. Domeikos gyvenimo ir pasiekimų apžvalgai. Pranešimus skaitė užsienio svečiai. I. Domeikos biografė iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Humboldto valstybinio universiteto profesorė Lilianet Brintrup savo pranešime pabrėžė I. Domeikos indėlį į Čilės mokslo plėtrą. Konferencijoje dalyvavo ir I. Domeikos anūkai Paz Domeyko, dabar gyvenanti Australijoje, ir Miguelis Zauschkevich-Domeyko. Jie prisiminė senelio rūpinimąsi savo šeima, nuolatinę mokslo ir tikėjimo harmoniją.

Įvairiais aspektais I. Domeikos kūrybinį palikimą nagrinėjo ir kiti Lietuvos bei užsienio biografai ir istorikai. Po pranešimų Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyko I. Domeikai skirtos parodos atidarymas, kurį vedė bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Pagrindinis vakarinės konferencijos dalies akcentas buvo monografijos „Ignotas Domeika. Geologas, mineralogas, kalnų inžinierius“ pristatymas. Knygos sudarytojas ir mokslinis redaktorius – prof. Algimantas Grigelis. Monografiją apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto taryba.

Antroji diena buvo skirta mokslo istorijai bei šiuolaikinėms chemijos ir geomokslų problemoms. Joje taip pat netrūko žymių užsienio mokslininkų, tarp kurių buvo prof. Cristiano Giordani iš Kolumbijos, sintetinių membranų kūrimo specialistas, žymus Rusijos geologas dr. Leonidas Kolbancevas, ličio jonų baterijų kūrėja dr. Sigita Trabesinger iš Šveicarijos, retųjų žemių metalų taikymo nanomedžiagoms specialistas iš Lenkijos prof. Stefanas Lisas.

Konferencijos organizatoriai yra labai dėkingi renginį rėmusioms įmonėms ir organizacijoms „GJ Magma“, „Bioeksma“,  „Artva“, „Grota“, „Interlux“, „Geoconsulting“, „Gelmita“, „ArmGate“, „Thermo Fisher Scientific“, „Geotestus“, „MKDS“ ir kt.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (VU GMC) rugsėjo 11 dieną kviečia į atvirų durų dieną.

Jos metu VU GMC Biochemijos, Biomokslų ir Biotechnologijos institutų mokslininkai supažindins su centre vykdomais moksliniais tyrimais ir pasiekimais.

Taip pat renginyje prisistatys ir VU GMC partneris UAB „Thermo Fisher Scientific Baltic“.

Tai puiki proga Jums susitikti su VU GMC dirbančiais mokslininkais, užmegzti naujų kontaktų bei išplėsti tarpdisciplininio bendradarbiavimo galimybes.

Renginio data: rugsėjo 11 d.

Renginio pradžia – 9 val.

Renginio vieta: VU GMC, Saulėtekio al. 7, auditorija R106.

Detali programa prisegama.

erasmus

Mieli Dėstytojai,

Kviečiame Jus registruotis Erasmus+ dėstymo vizitams 2017-2018 m. m.

Elektroninė dėstytojų registracija vyks nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. spalio 8 d. 

Daugiau informacijos apie Erasmus+ dėstymo vizitus ir jų finansavimo tvarką rasite čia.

Partnerinių institucijų sąrašą, į kurias galima vykti Erasmus+ dėstymo vizitui, rasite čia.

Jei turite klausimų, kreipkitės į savo fakulteto Erasmus+ koordinatorių arba į Simoną Vižinienę, Institucinę Erasmus+ koordinatorę Tarptautinių ryšių skyriuje (VU CR, 242 kab.),  tel. 268 7048, el. paštu -

 

gaisrine sauga logo big

Dėmesio! 2017 m. rugsėjo 12 d. (antradienį) 9.00 val. Neorganinės chemijos auditorijoje vyks VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto darbuotojų gaisrinės saugos mokymai.

11.30 val. CHGF Chemijos institute vyks mokomosios evakuacijos pratybos.

Pratybose turi dalyvauti visi darbuotojai ir studentai.

 Mokymus ir pratybas ves VU Civilinės ir darbų saugos tarnybos Priešgaisrinės ir civilinės saugos vyriausiasis specialistas Vitalijus Ražauskas.

 Dalyvavimas būtinas!

 

2017 m. rugsėjo 1 d.

9.30 val. – Vilniaus universiteto vėliavos pakėlimas Bibliotekos kieme.

11.00 val.Studijų metų pradžios šventė Chemijos ir geomokslų fakulteto Didžiojoje auloje (M. K. Čiurlionio g. 21/27). 14.45 val. – Vilniaus universiteto darbuotojų, studentų ir alumnų eisena nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų į Universiteto Didįjį kiemą (Universiteto g. 3).

15.30 val. – iškilminga studijų metų pradžios RENOVATIO STUDIORUM ceremonija Universiteto Didžiajame kieme. Iškilmių nuotaiką kels:

  • Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“ (meno vadovas Albinas Kučinskas);

  • Akademinis mišrus choras „Gaudeamus“ (meno vadovė Rasa Gelgotienė);

  • Perkusijos studija „Afrikos būgnai“ (vadovas Gediminas Mačiulskis).

    16.30 val. – šv. Mišios Vilniaus akademinei bendruomenei Arkikatedroje bazilikoje.

    18.00 val. – vakaras su Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios Gospel choru (Šv. Jono g. 12).

    Maloniai kviečiame dalyvauti!

dovas Gediminas Mačiulskis). 18.00 val. – vakaras su Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios Gospel choru (Šv. Jono g. 12). Maloniai kviečiame dalyvauti!