Klimato kaita

Mokslininkams jau kurį laiką kelia nerimą Lietuvos užmojis turėti dvi kogeneracines jėgaines. Kaip pastebi Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys, turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų poreikį, turės neberūšiuoti šiukšlių. Toks sprendimas prieštarauja Europos komisijos kovos su klimato kaita strategijai ir žiedinės ekonomikos skatinimui.

Žiedinė ekonomika – atsinaujinanti sistema, kurioje neturėtų likti atliekų. Pasak J. Kilpio, privalome skatinti rūšiavimą tam, kad vėliau būtų galimybė medžiagas perdirbti. Tai reiškia, kad viskas, ką naudojame, turi būti kuriama taip, kad tarnautų kuo ilgiau, vėliau išardoma arba taisoma, perdirbama ir vėl naudojama.

Visos pasaulio šalys, išskyrus JAV, pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris valstybes įpareigoja mažinti atmosferos taršą ir užtikrinti, kad  temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau 2 °C lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Europos Sąjunga (ES) turi sudariusi savo klimato kaitos švelninimo strategiją ir yra  išsikėlusi tikslą iki 2030 m.  sumažinti CO2 emisijas 40 proc.

Sausio viduryje vykusio balsavimo metu ES taryba nusprendė, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų, kaip buvo planuota anksčiau. Lietuva ir Malta buvo vienintelės šalys, kurios vetavo šį pasiūlymą. Lietuvos atstovai tokį savo sprendimą motyvavo augančia tarša žemės ūkio ir transporto sektoriuose bei papildomų taršos kvotų poreikiu.

„Mes turime sumažinti taršą bent 40 proc. iki 2030 m. Tačiau atspirties data, nuo kurios skaičiuojama šio rodiklio procentinė išraiška yra 1990-ieji. Prisiminkime, kad 1990–1992 metais sugriuvo ypač tarši Sovietų Sąjungos sukurta pramonė Lietuvoje. Todėl Lietuvoje taršos rodikliai tais metais sumažėjo beveik 60 proc. Taigi, mes savo klimato kaitos tikslus jau įgyvendinome 1992 metais. Ką darysime toliau?“, – klausia ekspertas. 

Kiek pasiekėme kovoje su klimato kaita

Klimatas per 4 milijardus metų nuolat keitėsi dėl žemės orbitos parametrų kaitos ciklų, geologinių procesų, bet pokyčiai vykdavo tūkstantmečiais. Ledynmečiai ir po jų ateidavę šiltesni laikotarpiai neatsirasdavo staiga – procesai užtrukdavo tūkstančius metų.

„97 proc. mokslininkų teigia, kad šiuo metu klimatas keičiasi dėl žmonių veiklos. Mes kalbame apie pokyčius, kurie įvyko vos per 200 metų. Pati ryškiausia kaita vyko po Antrojo pasaulinio karo. Per visą Žemės geologinį laikotarpį nėra buvę, kad planetos vidutinė metinė temperatūra pasikeistų vienu laipsniu vos per du šimtmečius. Kokią įtaką 1 laipsnio pokytis daro planetai? Įsivaizduokime, ką reiškia vienas laipsnis žmogui, kurio kūno temperatūra staiga nuo 36,6 °C pakilo iki 37,6 °C“, – pastebi J. Kilpys.

Nors temperatūros pokytis neatrodo didelis, Žemė yra jautri sistema ir ji greitai keičiasi, todėl kiekvienam teks prisitaikyti ir gyventi jau kitokioje planetoje. Tačiau kaip sako J. Kilpys, kova su šia problema atveria ne tik naujus iššūkius, bet ir naujas galimybes.

Rūpindamiesi savimi, pasirūpinsite ir aplinka

Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytas tikslas sustabdyti atmosferos taršą taip, kad temperatūra nepakiltų daugiau nei dviem laipsniais. Tačiau planetos mastu dviejų laipsnių pokytis lems daug pasikeitimų, prie kurių teks prisitaikyti kiekvienam. Temperatūros kaita sukelia negrįžtamus procesus, gamtos reiškinius, dėl kurių augalai, gyvūnai ir visa aplinka bando prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Atliekų rūšiavimo ir ekologijos lyderiais laikomos Skandinavijos šalys. Pasak J. Kilpio, skandinavai labai intuityviai jaučia aplinką. Rūpinimasis gamta, rūšiavimas ir šiukšlių perdirbimas, važinėjimas dviračiais, dyzelinių automobilių keitimas elektromobiliais yra visiškai natūralūs sprendimai. Kita vertus, tai vertinga ir finansiškai. Jie pamatė nišą, kurios Rytų ir Pietų Europos šalys dar nelaiko ekonomiškai pelninga. Priimant šiuos sprendimus, nereikia investuoti milijonų į atliekų perdirbimo jėgainių statybas, o efektas dažnai būna dar didesnis.

Lietuvių mokamų mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą suma tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmonės rūšiuoja, ar ne, nes rūšiuojant mažėja atliekų tvarkymo sąnaudos. Tai tampa proga užsidirbti, pavyzdžiui, į atliekų tvarkymo aikšteles pristačius kilogramą kartono, žmogus gali gauti 10 centų, už baltą popierių – 8 centus, ir pan.

Pasak J. Kilpio, atliekų rūšiavimas nėra vienintelis būdas sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – yra ir kitų priemonių. Svarbu suvokti savo veiksmų pasekmes aplinkai, žinoti klimato kaitos pėdsaką ir išsiugdyti teigiamus įpročius, kurie gali būti labai naudingi sveikatai: dažniau važinėti dviračiu, riboti mėsos vartojimo kiekį, rinktis ekologiškus kūno higienos ir namų priežiūros produktus. Naudodami mažiau aplinkai pavojingų medžiagų, rūpinsimės ir savimi, ir gamta.

 

Ar žinai kaip suteikiami vardai uraganams ir ciklonams? Kovo 2 d. vyks pirmoji Lietuvoje geomokslų olimpiada. Joje galėsi ne tik pasitikrinti gamtos mokslų žinias bei įgyti naujų, bet ir įgysi teisę atstovauti mūsų šaliai tarptautinėje Žemės mokslų olimpiadoje, kuri šiais metais vyks Tailande.

Olimpiadoje galės varžytis visi norintys, tačiau ji orientuota į 15 – 18 metų amžiaus, 9 – 11 klasių mokinius. Geomokslų olimpiados temos ir užduotys apima visus Žemės mokslus: geografiją, geologiją, meteorologiją, hidrologiją bei astronomiją. Tai puiki proga pasitikrinti savo žinias apie mūsų planetos sferas, jų tarpusavio sąveiką ir poveikį gyvajai gamtai.

Pirmasis olimpiados etapas vyks šešiuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje). Geriausiai pasirodę moksleiviai bus pakviesti į antrąjį etapą balandžio 27 d. Vilniuje.

Nesnausk. Užsiregistruok (http://www.lgeo.chgf.vu.lt/registracija/) iki vasario 28 d. ir kraukis lagaminus kelionei! Kilus klausimams, kreipkis el. paštu

Facebook: https://www.facebook.com/pg/CheGeoF/events/?ref=page_internal

skaudzius2

Vilniaus universitete (VU) startavus bandomajai pedagoginių kompetencijų plėtros programai dėstytojams „Aktyvaus mokymosi metodai“, beveik pusšimtis dėstytojų – chemikų, matematikų, informatikų, teisininkų – kartu iš patirties mokėsi požiūrių, vertinimo būdų, priemonių įvairovės. Praktika ir pagalba vienas kitam paremta programa padėjo ugdyti gebėjimus taikyti aktyvaus mokymosi metodus arba jų elementus kasdienėje veikloje su studentais.

Ramūnas Skaudžius: „Mums reikia nuolat dalintis dėstymo patirtimi“

Pedagoginių kompetencijų plėtros programoje dalyvavusiam Chemijos ir geomokslų fakulteto prodekanui doc. dr. Ramūnui Skaudžiui labiausiai įstrigo mokymo ir mokymosi metodų įvairovė ir suvokimas, kad būtina nuolat ieškoti, išbandyti naujus dalykus, kartais net ir išeinant iš savo komforto zonos. Prodekanas sako panašiuose mokymuose buvęs ir ankščiau, bet šie išsiskyrė profesionalumu. Jis iš naujo įsitikino, kaip svarbu derinti siekinius, metodus, į(si)vertinimo būdus, sekti ugdymo procesą, galiausiai – reflektuoti po paskaitos ar seminaro.

Anot prodekano, mokymai visų pirma pakeitė požiūrį į sandą. „Anksčiau jis man atrodė labiau formalus dokumentas. Dabar manau, kad tai priemonė dėstytojui tiksliai susiplanuoti savo dėstomą dalyką“, – teigė R. Skaudžius.

Mokslininkas sako per paskaitas pradėjęs taikyti rato metodą, kurio metu kiekvienas pasisako, kas paskaitose / seminaruose pavyko ir ko išmoko. Tai padeda sekti ugdymo proceso eigą, nes reali situacija (studentų savijauta, supratimas) gali labai skirtis nuo dėstytojo įsivaizduojamos padėties. Jis taip pat pradėjo dažniau taikyti darbo porose ar grupėse metodą. Tai pirmi žingsniai mokymosi bendradarbiaujant link. Be to, gerokai daugiau dėmesio dabar ir pats skiria kiekvienos paskaitos ar seminaro apibendrinimui. Dėstytojas pripažįsta, kad ne viskas sekasi taip, kaip norėtųsi, bet mokymai davė pozityvų impulsą pokyčiams.

„Reikia nebijoti eksperimentuoti, taip pat naudinga būtų, kad tokiuose ar panašiuose mokymuose dalyvautų kuo didesnė dalis bendruomenės. Mums reikalingi nuolatiniai susitikimai, kur būtų galima diskutuoti, dalintis dėstymo patirtimi“, – įsitikinęs doc. dr. R. Skaudžius. O tai, kad mokymų programos grupę sudarė įvairių fakultetų darbuotojai, jo manymu, padėjo kurti unikalią mokymų atmosferą, atrasti universitetinių bendrumų, leido atviriau išsakyti savo nuomonę, pasisemti kitokios patirties.

 

Paskelbė Živilė Bundonytė. Informacijos šaltinis - VU naujienos

 

 

open readings virselis

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje fizinių bei gamtos mokslų studentų ir jaunųjų mokslininkų konferencijoje "Open Readings 2018"

kovo 20-23 d., NFTMC, Vilnius

Registracija atidaryta iki vasario 2 dienos adresu  - http://www.openreadings.eu/registration/

open reagins1

 

2018 m. sausio 19 d. pasirašyta Vilniaus Universitetas (VU) ir Lietuvos Geografijos mokytojų asociacijos (LGMA) bendradarbiavimo sutartis. Sutarties šalis atstovaujantys LGMA prezidentas Rytas Šalna bei VU Chemijos ir Geomokslų fakulteto (CHGF) Geomokslų instituto direktorius prof. dr. Egidijus Rimkus aptarė glaudesnio institucijų bendradarbiavimo galimybes, organizuojant bendrus renginius, konferencijas, rengiant mokslinius bei edukacinius projektus, dalyvaujant moksliniuose tyrimuose ir keičiantis aktualia informacija. 

„Suprasdami, kokios svarbios yra mokytojų pastangos skatinant abiturientus rinktis geomokslų studijas VU CHGF, norime jiems skirti daugiau dėmesio, išplėsti informacijos sklaidą apie geografijos, geologijos, meteorologijos ir hidrologijos, kartografijos ir GIS studijas bei mokslo tyrimus“, - sakė sutartį vizavusi fakulteto dekanė prof. (HP) dr. Aldona Beganskienė.

VU CHGF GI organizuos LGMA nariams seminarus, mokymus, viešas paskaitas, ekskursijas, sudaryti sąlygas studentams atlikti su geomokslais susijusius edukacinius projektus, kurti virtualias mokinių bei studentų bendravimo priemones. 

VU CHGF prodekanas doc. dr. Ramūnas Skaudžius, Geomokslų instituto direktorius prof. dr. Egidijus Rimkus ir LGMA prezidentas Rytas Šalna aptarė pasirengimą Žemės mokslų ir Geografijos olimpiadoms. Taip pat buvo aptartos CHGF geografijos studentų, pasirinkusių gretutines studijas, galimybės įgyti ir geografijos mokytojo specialybę. Studentams tai puiki galimybė ne tik semtis patirties iš geriausių šalies mokslininkų, mokytis sostinėje, bet ir išvykti stažuotis į užsienį. 

 

vma

Daug pranašumų studijų ir egzaminavimo procesuose suteikianti virtuali mokymosi aplinka (VMA) dar laukia visų Vilniaus universiteto (VU) dėstytojų pripažinimo. Nors dažnai vengiama pradėti naudotis šia sistema dėl jos sudėtingumo ar laiko stokos, visus iššūkius galima įveikti pasitelkiant VMA kuratorių pagalbą ir metodinę medžiagą.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė ne kartą yra kalbėjusi apie VMA naudą. Ši sistema leidžia užtikrinti mokymo ir mokymosi procesų efektyvumą, bendravimą tarp dėstytojų ir studentų, aktyvų konsultavimą.

„Didžiulis jos pranašumas yra tas, kad galima veiksmingai panaudoti paskaitų laiką: studentams nereikia rašyti, aš galiu supažindinti su daug didesniu medžiagos kiekiu. Lieka laiko diskusiniams ir kritinį mąstymą skatinantiems klausimams, atvejų analizėms. Paskaita virsta išties interaktyvia“, – patirtimi dalijasi VU Filosofijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Dalia Nasvytienė.

VMA kompiuterinis egzaminavimas leidžia kurti klausimų ir testų bazes, nuolatos jas atnaujinti ir naudoti garso ar vaizdo priemones vertinimo užduotyse. Be to, sistema padeda užtikrinti vertinimo objektyvumą, akademinį sąžiningumą, palengvina ir pagreitina rezultatų tikrinimą ir vertinimo duomenų analizavimą.

Naudotis šia sistema nėra sudėtinga: VMA kuratoriai yra pasiruošę atsakyti į klausimus ir suteikti visokeriopą pagalbą. „Šie žmonės ne tik konsultuoja, bet ir įkelia medžiagą, parengia testus, koordinuoja egzaminavimo procesus“, – teigia VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro (ESEC) direktorius dr. Saulius Preidys.

Dėstytojams pateikiamoje mokymo metodinėje medžiagoje galima susipažinti su VMA naudojimosi pagrindais, testų ir savikontrolės klausimų rengimu ar kitomis sistemos funkcijomis. Be to, akademiniam personalui gali būti surengti VMA naudojimosi mokymai. Norinčiuosius kviečiame kreiptis į padalinio VMA kuratorių arba į VU ESEC direktorių S. Preidį.

Vienas iš pagrindinių šių metų Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) tikslų – skatinti dėstytojus ir studentus naudotis VMA. VU SA sieks, kad iki naujų mokslo metų pradžios kiekviename padalinyje atsirastų bent 4 nauji dėstytojai, sutinkantys į VMA įkelti studijų procesui reikalingą informaciją.

 

Informacijos šaltinis - VU naujienos

e kurausko foto 15

 

Šį rudenį Vilniaus universitete (VU) startavo bandomoji pedagoginių kompetencijų stiprinimo programa dėstytojams „Aktyvaus mokymosi metodų mokymai“. Iš mūsų fakulteto mokymuose dalyvavo net 23 dėstytojai!

Ja siekiama suteikti žinių apie aktyvaus mokymosi paradigmą, suaugusiųjų mokymosi iš patirties požiūrių, vertinimo būdų bei priemonių įvairovę ir ugdyti gebėjimus taikyti aktyvaus mokymosi metodus arba jų elementus.

Mokymų metu sukurta mokymosi aplinka skatino dėstytojus taikyti aktyvius metodus pedagoginėje veikloje, fiksuoti savo patirtį ir ją reflektuoti tiek individualiai, tiek grupėse per visus užsiėmimus.

Pasak VU studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno, universitete vyksta nuolatinis studijų kokybės gerinimas. Renkami, analizuojami duomenys apie studijas ir su jomis susijusius bei joms poveikį turinčius procesus, siūlomos ir įgyvendinamos efektyvios priemonės veiklai gerinti, siekiant užtikrinti sklandžius studijų kaitos ir mokslo pažangos procesus.

„Šių mokymų dėstytojams iniciatyva Vilniaus universitete kilo atsižvelgiant į visam Europos aukštųjų mokyklų tinklui keliamus naujus švietimo politikos iššūkius, siekiant įgyvendinti aukštojo mokslo kokybines permainas – diegti inovatyvius studijų ir vertinimo metodus, ugdyti aukštųjų mokyklų vidinę kokybės kultūrą, pagrįstą akademinėmis vertybėmis, partneryste ir nuolatinio tobulinimo(si) nuostatomis. Norint koja kojon žengti su Europos aukštojo mokslo pažanga, šioje srityje mums reikia papildomų sistemingų pastangų“, – pabrėžė prorektorius.

Du mėnesius (spalį–lapkritį) vykusius mokymus baigė pusė šimto universiteto dėstytojų. Jie įgijo žinių apie įvairius mokymosi metodus ir įgūdžių, padedančių kurti aktyvaus mokymosi aplinką per paskaitas. Mokymus baigęs akademinis personalas galės kurti, tikslingai pasirinkti ir taikyti tinkamus aktyvius mokymosi metodus konkretiems mokymosi tikslams pasiekti. Dar beveik tiek pat Medicinos fakulteto dėstytojų dalyvavo mokymuose, kuriuose aptarė vertinimo metodus medicinos studijų procese. Juos vedė Astono universiteto (Jungtinė Karalystė) Medicinos fakulteto dekanė prof. Helen Cameron.

Iš mokymų dalyvių atsiliepimų galima spręsti, kad parinktos mokymų temos yra itin aktualios su studentais dirbantiems dėstytojams ir vertinamos labai palankiai. Anot mokymų dalyvių, ypač vertingi per juos pristatyti ir išbandyti aktyvaus mokymosi metodai, kurie labai palengvino darbą per paskaitas. Mokymus baigę dėstytojai teigė, kad pradėjus taikyti naujus mokymo metodus geriau susipažįsta su studentais, įsivyrauja šiltesnė mokymosi atmosfera.

Universiteto vidinė studijų kokybės vadybos sistema skirta apibrėžti atsakomybę už studijų kokybę, įgaliojimus, bendradarbiavimą su vidinėmis ir išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis, užrašyti ir saugoti duomenis apie studijų kokybę, atlikti periodinį vertinimą, tobulinti sistemą, ugdyti darbuotojus, sistemingai didinti universiteto konkurencingumą.

Informacijos šaltinis - naujienos.vu.lt, nuotrauka - E. Kurausko.

gimtadienis

2018 m. sausio 10 d. gimtadienį švenčia Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros vyresnioji specialistė Rima Svilienė.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikinu Jus gražios asmeninės sukakties proga.

Linkime Jums neblėstančios energijos, sveikatos ir laimės!

Dekanė prof. (HP) dr. Aldona Beganskienė

 

Gerbiami kolegos,

informuojame, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Vilniaus universitete pradedami organizuoti darbo tarybos rinkimai.

Kviečiame visus, kurie Vilniaus universitete dirbate ilgiau kaip 3 mėnesius, iki vasario 2 dienos kelti ir registruoti kandidatus (prašymo ir sutikimo formas pridedame), o vasario 26-28 dienomis aktyviai balsuoti rinkimuose.

Darbo taryba yra nepriklausomas, visiems darbuotojams atstovaujantis organas, kurio nariai yra renkami iš darbuotojų tarpo. Pagrindinės darbo tarybos funkcijos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas – dalyvauti darbdavio informavimo ir konsultavimo procedūrose, susijusiose su darbo, socialinėmis ir kitomis darbuotojams aktualiomis sąlygomis.

Atsižvelgiant į Vilniaus universiteto darbuotojų skaičių, darbo tarybą sudarys 11 narių ir jie bus renkami 3 metų kadencijai.

Daugiau informacijos apie kandidatų kėlimo tvarką, rinkimų komisijos narius ir kitą aktualią informaciją rasite specialiai darbo tarybos rinkimams skirtame puslapyje rinkimai.vu.lt <https://www.vu.lt/rinkimai>  

 

 

 

Sveikiname ir didžiuojamės - Universiteto Rektoriaus premija kaip geriausiai 2017 metų dėstytojai - profesorei dr. Saulutei Budrienei!

fb img 1514215855431