learning-3107773_1280.jpg

Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia žmonių gyvenimus, specialybes, darbo rinką. Technologijos ir mokslas taip sparčiai žengia į priekį, kad bendrojo ugdymo programoms telieka lyg kultiniame filme Matrica“ sulėtintais, bet tvirtais žingsniais vytis gyvenimą ir bandyti prisitaikyt prie naujų rinkos poreikių. Vis dėlto, yra sričių, kurios buvo aktualios tarpukariu, jos nepraranda aktualumo ir šiandieniniame verslo pasaulyje, tačiau jau seniai yra eliminuotos iš bendrojo ugdymo programų. Viena iš jų – geologija.

Neretai moksleiviui neaišku kokį darbą dirba geologas ir kodėl šios srities specialistai yra svarbūs statybų, požeminio geriamo vandens, nekilnojamojo turto vystymo, naudingų iškasenų, sekliosios geoterminės energijos sektoriaus versluose. Mokyklose terminas geologija taip pat yra praktiškai nevartojamas. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) dr. profesorius Petras Šinkūnas sako, kad galima svajoti būti žurnalistu, politiku ar verslininku, bet kaip svajoti tapti geologu, jeigu nėra suformuoto jokio geologo įvaizdžio.

Kitas klausimas – kas turi jį formuoti? Ar mokykloje vaikai turi būti supažindinami su šia sritimi, ar tėvai turėtų papasakoti apie tokią sritį, o gal žiniasklaida nušviesti, kodėl įmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, skambina pavojaus varpais – trūksta geologų, ypač plačios specializacijos? Yra ir kitas kelias – visa visuomenė turėtų susirūpinti, kaip statysime, negalėdami atlikti gruntinių tyrimų, kas lauks naudingųjų iškasenų, tame tarpe ir požeminio geriamo vandens, sektoriaus?

Kodėl tarpukario Lietuvoje prioritetine sritimi laikyta geologija prarado savo aktualumą?

Moksleiviai nesirenka šios specialybės, nes mažai apie ją žino. Dr. profesorius Petras Šinkūnas pasakoja, kad neretai geografijos ar kitų specialybių studentai išklausę bendrąjį geologijos kursą, pakeičia studijų programą, pereidami į geologijos studijas. Trečiame kurse jie jau važinėja į tarptautines praktikas, renkasi iš kelių darbo pasiūlymų, jų akyse įsižiebia azartas. Dažniausiai tie, kurie studijuoja bent tris metus, vėliau nekeičia šios srities visą gyvenimą. Tačiau studentui reikia parodyti galimybę gyventi netradiciškai: ne visus metus svajoti apie atostogas, o turėti galimybę keliauti per visą pasaulį ir dar gauti už tai darbo užmokestį.

Kita vertus, romantiška ir nuotykiais persmelkta veikla ne visiems, o šios specialybės studentų mažėjimas nėra tik Lietuvai būdinga problema.

„Praėjusiais metais uždarė geologijos studijų programą Latvijoje, geologų sumažėjo ir Estijoje. Stojančiųjų į geologiją trūkumas jaučiamas ir Švedijoje. Visoje Europoje ir JAV jau trūksta šios srities specialistų, be kurių negali būti pradėtos nė vienos statybos, sėkmingai veiklą vykdyti verslas naudingųjų išteklių sektoriuje, progresuoti moksliniai tyrimai”, – pastebi dr. profesorius P. Šinkūnas.

Paklaustas ką reiktų daryti, siekiant užkirsti kelią problemoms ateityje, profesorius dr. P. Šinkūnas, primena, kad tarpukario Lietuvoje, bendrojo ugdymo programose, vaikams buvo vedamos atskiros geologijos pamokos. Vaikai mokėsi pagal išleistą geologijos vadovėlį. Per pastaruosius 28 metus, nuo Nepriklausomybės atgavimo 1990 metais, geologija bendrojo ugdymo programose pasimetė kažkur tarp gamtinės ir politinės geografijos. Tad gal pirmas žingsnis ir turėtų būti bendrojo ugdymo programų taisymas?

Jeigu žvelgsime į ne tik ilgalaikes galimybes, bet ir norėsime suteikti pirmąją pagalbą, lyg medikas gelbėtų kraujuojantį ligonį, mokslininkai svarsto apie Valstybės užsakymo geologijos studijų vietoms universitete galimybę. Šiuo metu, stojantieji į geologiją dėl studijų krepšelių konkuruoja su fizikais, chemikais ir matematikais. Dėl ten vyraujančių aukštų stojamųjų balų, net ir pažangūs abiturientai, dažniausiai šią konkurencinę kovą pralaimi ir yra priversti rinktis kitą sritį, kurioje konkurencija mažesnė.