LJMS_Grigorjevaite (1).jpg
 
Šiandien, lapkričio 23-ią dieną 14 valandą Kauno istorinėje Prezidentūroje Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Julija Grigorjevaitė bus apdovanota už geriausią fizinių mokslų srities magistro darbą. Aukščiausiu balu įvertintas merginos bakalauro, o dabar ir Lietuvos Jaunųjų Mokslininkų Sąjungos (LJMS ) apdovanojimas už magistro baigiamąjį darbą nebuvo netikėtumas. J. Grigorjevaitė sako, kad laikantis kelių paprastų taisyklių ir nuosekliai dirbant, nepasisekti negali.
 
Disciplina ir nuoseklumas
Pasak dabar jau doktorantūrą studijuojančios J. Grigorjevaitės, perfekcioniste būti lengva, kai savo galvoje nusistatai trumpesnius terminus, nei esi įspraustas iš tikrųjų. Juk būtų naivu tikėtis parašyti magistro baigiamąjį darbą per mėnesį. Todėl mergina darbus atidavė net keliomis savaitėmis anksčiau nei reikėjo. Ką iš to laimėjo?
Nieko nepasilieku paskutinei minutei. Taip išvengiu niekam nereikalingo streso. Lengviau, kai žinau, kad net ir suklydusi turėsiu laiko pasitaisyti“, – pasakoja pašnekovė.
Kita vertus, J. Grigorjevaitės neslepia, kad geriausia praktika yra mokslinių publikacijų rašymas. Mokslinių publikacijų rašymas padeda išgryninti mokslinio darbo struktūrą ir logiką, todėl magistro darbas nebeatrodo toks baisus.
 
Ambicija padaryti geriausiai kaip galima
J. Grigorjevaitės apdovanotas darbas yra apie liuminescencinių medžiagų sintezę ir optinius tyrimus.  Tokių medžiagų pritaikymo galimybės yra labai plačios, laboratorijoje yra atliekama daug įvairių tyrimų su šiomis medžiagomis, tačiau savo magistriniame darbe Julija pasirinko pristatyti tik dalį iš jų. Jos darbe pristatomos liuminescencinės medžiagos, kurios gali būti panaudotos saugos pigmentams gaminti. Saugos pigmentai apsaugo prekes, pinigus ar dokumentus nuo klastojimo. Šie saugos pigmentai yra nematomi dienos šviesoje, o apšvietus ultravioletine šviesa galima juos pamatyti. Panašią temą pašnekovė tyrinėjo ir rašydama savo bakalauro darbą. Taigi, turėjo įdirbį ir nuosekliai dirba gilinant žinias apie liuminescencines medžiagas.
Pasak Chemijos ir geomokslų fakulteto studentės, kai vieniems sėkmingu darbu laikomas teigiamas įvertinimas ir gebėjimas jį apsiginti, kiti nesėkme laiko tris gramatines klaideles anglų kalba rašytame magistro darbe. Rašant mokslo darbus, ambicija parašyti darbą kaip įmanoma geriau, o aukščiausiasįvertinimas yra to rezultatas. Be jos, bet kokios iš savęs spaudžiamos pastangos rizikuoja tapti bevaisėmis.
„Svarbu rungtyniauti ir lygintis ne su kažkuo stovinčiu šalia, o sau iškelti tikslą – parašyti darbą puikiai. Kai šis tikslas yra, galvoje atsiranda planas kaip tą tikslą pasiekti. Čia svarbus tampa ir darbo vadovo vaidmuo“, – atvirauja J. Grigorjevaitė.
Konstruktyvus bendradarbiavimas su darbo vadovu
Svarbu ne tai ar gerai sutariama su savo darbo vadovu, tačiau ar iš jo gali sulaukti konstruktyvios kritikos ir pagalbos. Kartais tinkama kritika gali būti puiki motyvacija tobulėti. J. Grigorjevaitės bakalauro, magistro, o dabar ir doktorantūros darbo vadovas – dr. doc. Artūras Katelnikovas.
„Baigiamasis rašto darbas jau yra išmoktų pamokų ir atlikto darbo rezultatas. Darbo vadovas apmoko kaip dirbti laboratorijoje, atlikti tyrimus, apipavidalinti rezultatus, o studentas baigiamuoju darbu parodo ką išmoko. Vadovo didžiausias indelis į darbą yra iki to darbo rašymo. Per ketverius metus, darbo vadovas išugdė reiklumą sau“, – smagiai nusikvatoja mokslinių straipsnių autorė.
LJMS jau devintą kartą organizavo geriausiojo magistrinio darbo konkursą. Šiemet vertinimui pateikti LJMS vertino 66 darbus, kuriuos rekomendavo mokslo institucijos, šešiose srityse: biomedicinos (7 darbai), fizinių (10), humanitarinių (6), socialinių (18), technologijos (21), žemės ūkio (4).
Magistro baigiamuosius darbus vertino 55 Lietuvos mokslininkai dirbantys Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos