Julijos G. nuotr.jpg

Šviesa visą laiką lėmė žmogaus gyvenimo ritmą, savijautą. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Julija Grigorjevaitė sako, kad anksčiau intuityviai jausdavome, o dabar jau realiais tyrimais nustatyta, kad šviesa daro įtaką žmogaus elgesiui ir savijautai.

Skirtingą apšvietimą naudoja prekybos centrai mėsos ar daržovių skyriuose, taip sukurdami iliuziją, kad mėsa ar uogos atrodo raudonesnės, nei iš tiesų yra. Prekybininkai pastebėjo skirtumą ir pradėjo sąmoningai taikyti įvairias apšvietimo spalvines gamas. Dažniausiai žmogus net nepastebi skirtumo, bet pastebi rezultatą – daržovės atrodo šviežios, persirengimo kabinoje žmogaus veidas atrodo skaistus ir lygus. Tokią iliuziją paprasta sukurti naudojant skirtingas medžiagas šviestukuose.

Žmonės sąmoningai renkasi skirtingą apšvietimą. Naktinėse pamainose dirbantiems žmonėms parenkama melsva šviesa, kuri užtikrina, kad darbuotojai nenorėtų miegoti, nes mėlyna spalva suteikia energijos. Tuo tarpu įrenginėdami miegamuosius žmonės renkasi jaukią švelnios, šiltos gelsvos spalvos šviesą, kuri nuramina ir atpalaiduoja.

Mokslininkė pasakoja, kad liuminescencines medžiagas galima naudoti ne tik šviestukuose (angl. LED), bet ir banknotų ar dokumentų apsaugai. Dienos šviesoje nematomi saugos žymekliai pastebimi tik juos apšvietus UV spinduliais. Šias galimybes atveria aukštynverte emisija pasižyminčios medžiagos, kurios geba ilgesnių bangų spinduliuotę pakeisti į trumpesnių bangų, tarkime, infraraudonąją spinduliuotę konvertuoti į regimojo spektro spinduliuotę. Tokios medžiagos gali būti pritaikomos onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti.

Kovai su klastotėmis – šviesa

Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė praėjusiais metais surado ir savo magistro darbe „Naujų raudonai spinduliuojančių fosforų saugos pigmentams sintezė ir optinių savybių̨ tyrimas“ aprašė net tris naujas liuminescencinių medžiagų serijas. Paklausta, kodėl yra būtinybė kurti ir modifikuoti liuminescencines medžiagas, J. Grigorjevaitė sako, kad saugos žymekliai kuriami kombinuojant skirtingas medžiagas. Tad kuo daugiau skirtingų medžiagų panaudoji saugos žymekliui, tuo mažesnė suklastojimo tikimybė. Taigi būtina sukurti medžiagų bazę, aprašyti, kokiomis savybės jos pasižymi, kad saugos pigmentų gamintojai galėtų jas panaudoti. Kita vertus, norima surasti geriausią kainos ir kokybės santykį.

„Kiekvienos medžiagos savybės skiriasi priklausomai nuo to, kokie retųjų žemių elementai (lantaniodai) naudojami kuriant medžiagą. Lantanoidai turi elektronus, kuriuos sužadinus atitinkama spinduliuote jie peršoka į aukštesnį elektroninį lygmenį, o grįždami į nesužadintą būseną spinduliuoja dažniausiai regimojo spektro spinduliuotę. Ne visais atvejais sukurta nauja medžiaga šviečia. Beje, lantanoidai nėra pigūs. Todėl stengiamasi sukurti medžiagą, kurios gamybai reiktų panaudoti kuo mažiau retųjų žemės elementų, ir taip atpiginti medžiagos gamybą“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė.

Nuo tyrimo iki plataus taikymo – ilgas kelias 

Pasak J. Grigorjevaitės, tam, kad universitete atliekami tyrimai taptų realiu produktu, reikia nueiti ilgą kelią. Reikalingi net ne metai ir ne penkeri. Tačiau mokslininkė neslepia, kad siekia sukurti produktą ar bent jau galutinio produkto prototipą.

„Šiame technologijų amžiuje nebegalime vadovautis prieš kelis šimtus metų į priekį variusiomis idėjomis – pažinti aplinką. Pradėdami mokslinį tyrimą jau turime žinoti, kur galėsime panaudoti kuriamą medžiagą. Taigi siekiame kurti produktą, kurį visuomenė galės naudoti. Net jeigu aplinkui mus esančių medžiagų poveikio, tiek neigiamo, tiek teigiamo, mes dažnai tiesiog neįvertiname“, – sako geriausio magistro darbo ir mokslinių straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose autorė J. Grigorjevaitė.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos