47577665_10156131440163379_5099494002881724416_n.jpg

2018 m. gruodžio 7 dieną Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete (VU CHGF) vyko jau 7-asis, tradicinis geografų forumas „Geografija: mokslas ir edukacija“. Geografijos mokytojai, mokslininkai, studentai ir visi besidomintys diskutavo apie geografijos aktualumą, mokslą ir ….komunikaciją.

„Kinta mūsų susitikimų statusas, anksčiau jis vadinosi nacionaline moksline konferencija, dabar – forumu, viešąja konsultacija. Nekinta tik mūsų susitikimų imlus pavadinimas Geografija: mokslas ir edukacija. Jame užkoduota pagrindinė idėja – jungti mokslą (geografiją) ir jo edukaciją, tiek bendrojo ugdymo, tiek aukštojoje mokykloje; skatinti akademikų ir mokytojų bendravimą.

Taip jau nutiko, kad mokslininkų ir mokytojų darbo rezultatų vertinimo kriterijai yra skirtingi, o tai atitolino viena nuo kitos šias profesines bendruomenes. Vis dėlto, esame vienoje valtyje ir vieni nuo kitų tampriai priklausomi”, – pradėdamas forumą sakė dr. Zigmas Kairaitis.

VU CHGF Geomokslų instituto direktorius prof. dr. Egidijus Rimkus pasidžiaugė galįs vis dažniau pasveikinti geografijos mokytojus M. K. Čiurlionio gatvėje esančiame Institute. Jis priminė, kad jau 2019 m sausio 25 d. čia vyks antrasis Geomokslų olimpiados turas, o balandžio mėnesį – nacionalinis Č. Kudabos vardo geografijos konkursas.

Šiuolaikinė – į aktualijas orientuota – pamoka

Šiaurės licėjuje mokytojo ir VU CHGF bei Fizikos fakulteto dėstytojavimo darbą derinantis dr. Simonas Šabanovas forume skaitė pranešimą apie šiuolaikinę geografijos pamoką. Kokia ji? Pasak jo, stebint pamokas tapo akivaizdu, kad per dažnai mokiniams liepiama įsisavinti teorinę medžiagą, o tada ją įtvirtinti pratybose. Ir taip pamoka iš pamokos. Juk tai nuobodu. Todėl pranešėjas siūlo skatinti mokinių aktyvumą ir leisti jiems geografijos žinias pritaikyti problemų sprendimui.

„Skaitmenines technologijas pasitelkiamos siekiant vaizdžiai pateikti medžiagą, tačiau svarbiausia šiuolaikinėje pamokoje – į aktualijas orientuotas geografija, kūrybiška pamokos struktūra“, – kalbėjo dr. S. Šabanovas.

Ar vadovėliuose yra klaidų?

VU CHGF doc. dr. Rolandas Tučas yra mėgiamas studentų ir geografijos mokytojų už įdomius politikos, demografijos aktualijų komentarus. Šiame forume jis užsibrėžė pagaliau ištaisyti klaidingai vartojamus terminus „anklavas/eksklavas", sukritikavo vadovėliuose dažnai naudojamą anklavo pavyzdį – Dieveniškes. Pasak pranešėjo, Dieveniškės yra pusiau anklavas.

CHGF Geomokslų instituto geografijos ir kraštotvarkos katedros lektorė dr. Giedrė Godienė moderavo baigiamąją diskusiją. Ji ragino apgalvoti, kaip atrodo geografijos komunikacija veiksme? Kaip drauge svarstome apie žinias ir prasmes, vertybes, patirtis, metodus ir formatus, dalijamės lyderystę ir atsakomybes, ugdome gebėjimus, užduodame klausimus, švenčiame bendruomeniškumą ir ... virstame komanda, ieškančia, kas yra bendra mūsų visų žinutė tiems, kas rinksis būti geografais?

Dr. Giedrė Godienė priminė, kad šis, beveik 70 dalyvių sulaukęs forumas yra graži prieš metus toje pat auditorijoje vykusio susibūrimo pavadinimu „Apie geografijos žinių galią“ tąsa: geografų bendruomenė nuosekliai eina tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo keliu.

Forume dalyvavo VU CHGF, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Ugdymo plėtotės centro, Lietuvos geografų draugijos, Lietuvos geografų mokytojų asociacijos atstovai.

Renginys yra Ugdymo plėtotės centro projekto „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas" 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001 dalis.

Sniadeckis vokas_intranet.jpg

 

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus habil. dr. Aivaro Kareivos iniciatyva šių metų gegužės 18 d. Lietuvos paštas į apyvartą išleido Andriaus Sniadeckio 250-osioms gimimo metinėms skirtą pašto ženklą.

Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė pasakoja, kad naująjį pašto ženklą sukūrė Lietuvos dailininkas Tomas Dragūnas. Pašto ženkle naudojamas A. Sniadeckio portretas, 1815 m. pieštas dailininko ir pedagogo Jono Rustemo. Šiuo metu paveikslas yra eksponuojamas Varšuvos karališkosios pilies muziejuje, tad Lietuvos paštas turėjo išsipirkti leidimą šio paveikslo fragmentą vaizduoti pašto ženkle.

Sniadeckis pasto zenklas

„A. Sniadeckis – Vilniaus universiteto profesorius, chemikas, su kuriuo Lietuvoje siejama chemijos dėstymo ir biochemijos mokslo pradžia. Tai buvo itin išsilavinęs žmogus, gerbiamas akademinės bendruomenės ir mėgstamas studentų. 1800 m. jis parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį, buvo vienas iš chemijos lenkiškosios terminologijos kūrėjų. Jo darbas „Organinių būtybių teorija“ buvo vienas pirmųjų biologijos ir biochemijos vadovėlių pasaulyje, jis išverstas į prancūzų ir vokiečių kalbas“, – primena V. Budrienė. Šiais metais vadovėlis buvo išleistas anglų ir lietuvių kalbomis.

Kartu su pašto ženklu, skirtu A. Sniadeckio 250-osioms gimimo metinėms paminėti, buvo išleistas ir pirmosios dienos vokas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,97 euro. Pašto ženklas bus išleistas 20 tūkst. egzempliorių tiražu. Šiam nusipelniusiam mokslininkui pašto ženklai Lietuvoje išleisti pirmą kartą.

Lietuvos pašto iliustracijos

board-784349_960_720.jpg

Ar jau pasiruošei naujo semestro nuotykiams? Jei ne, tai paskubėk, kol dar nevėlu!

Kasmet į VU atvyksta studijuoti apie 1000 studentų iš įvairiausių pasaulio šalių, kurie nori susipažinti su mūsų kultūra bei čia gyvenančiais bendraamžiais.

Jei nori pagilinti savo užsienio kalbos žinias, domiesi kitomis kultūromis, norėtum susirasti draugų iš viso pasaulio ir pasisemti nepamirštamų įspūdžių, turime tau puikų pasiūlymą – tapk ESN Vilnius University ESNbuddy (mentoriumi) pavasario semestrui!

Kas yra ESNbuddy (mentorius)?

Trumpai tariant, ESNbuddy padeda į Lietuvą studijuoti atvykusiems užsienio studentams, tačiau iš tikrųjų tai reiškia daug daugiau! Jiems ESNbuddy yra tarsi:

- pirmasis veidas, kurį jie išvysta oro uoste,
- draugas, padėjęs įsikurti ir palengvinti kultūrinį šoką,
- patarėjas studentiško gyvenimo Lietuvoje klausimais,
- išminčius, nurodantis kur, kaip ir kada įsigyti LSP (bei kuriose vietose yra geriausios nuolaidos),
- angelas sargas, kuris padės net ir svetimoje šalyje pasijausti kaip namuose.

Mes esame karta, galinti suvienyti skirtingas kultūras!

Registruokis čia: vu.esnlithuania.org/buddy

Jei turi su mentoryste susijusių klausimų, rašyk 

Daugiau apie mus sužinok apsilankęs čia:

FB: ESN Vilnius University
IG: esn_vu

We care, we help, we share!

ESN VILNIUS UNIVERSITY

Derlingumui pavojų kelianti dirvožemio erozija jau dabar apima didelę Lietuvos teritorijos dalį. Net lygumose yra išskiriami eroduotų dirvožemių plotai. Jei ir toliau ignoruosime prastėjančią dirvožemio kokybę, rizikuojame netekti nemenkos dalies galimo derliaus, sukelti ekonominių ir ekologinių katastrofų bangą.

Siekiant iš esmės spręsti Lietuvos žemės ūkio paskirties dirvožemių būklės problemas, užtikrinti ne tik dirvožemio kokybę, bet ir ūkinės veiklos rentabilumą, valstybės strateginiuose planavimo dokumentuose turi būti nustatyti žemės ūkio veiklos strateginių krypčių vystymo regionai ir veiklos intensyvumo reguliavimas. Tai galima padaryti tik surinkus duomenis apie dirvožemio būklę ir jo naudojimo intensyvumą. Deja, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano žemės ūkio teritorijų vystymo sprendiniai šiuo metu rengiami pagal beveik 20 metų senumo duomenis, kurių paklaida, pasak mokslininkų, gali būti didesnė nei 30 proc.

Erozija kelia pavojų ir žmonėms

Tam tikra dirvožemio erozija mūsų gamtinėje zonoje yra natūralus reiškinys dėl klimatui būdingo drėgmės pertekliaus. Eroziją skatina ir netinkamai parinktos ūkininkavimo priemonės bei intensyvumas. Šiuo metu ypač aktyviai vyksta ir kiti – ne tik mechaniniai, bet ir cheminiai –pokyčiai. Dirvožemio pakitimai veikia visą ekosistemą, mažina jos įvairovę ir silpnina atsparumą žmogaus ūkinės veiklos poveikiui. Kai kuriais atvejais tai negrįžtamai sumažina dirvožemio derlingumą, taip pat – gebėjimą apsaugoti paviršinius ir gruntinius vandenis, kad nepatektų teršalų. Dėl dirvožemio erozijos gali brangti žemės ūkio produkcija, nes reikės didesnio trąšų kiekio ir daugiau pastangų derliui užauginti. Eroduotas dirvožemis neįsisavina trąšų, jos laisvai, kaip per rėtį, pereina į gruntinius vandenis, todėl kaupiasi gruntinio ir paviršinio vandens telkiniuose, didėja papildomų maistmedžiagių emisija į Baltijos jūrą.

Dėl grunto erozijos ne tik ūkininkai rizikuoja gauti prastesnį derlių. Nuošliaužų padariniai irgi gali būti katastrofiški – sugriauti pastatai, nukentėję žmonės ir gyvūnai. Nuošliaužos įvyksta tada, kai suardoma biologinė dirvožemio pusiausvyra: jas sukelia neatsakinga žmonių ūkinė veikla, dirvožemio erozija, vibracinį ar smūginį poveikį sukeliantys darbai šalia ploto, kuriame pažeistas dirvožemis, požeminio vandens kitimas. Didžiausia ir daugiausia tragiškų padarinių sukėlusi nuošliauža įvyko Kinijoje 1920 m. Tuomet žuvo 200 tūkst. žmonių. Tokia nelaimė Italijoje 1963 m. pražudė 2600 žmonių.

Laiku atliekami tyrimai leistų išvengti erozijos

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto docentas dr. Jonas Volungevičius sako, kad norint priimti efektyvius sprendimus būtina įvertinti faktinius Lietuvos teritorijos dirvožemio duomenis. Pasiūlymas nesiremti esamomis dirvožemio ir žemės ūkio teritorijų naudojimo duomenų bazėmis, o ištirti realią būklę, vertinant pagal žemės naudojimo intensyvumą ir panaudos kaitą, nesulaukė palaikymo. Mokslininkai tikina, kad per greitai ir per anksti buvo atsisakyta galimybės įvertinti konkretų pasėliams naudojamą žemės ūkio naudmenų plotą (kaip per kelerius metus keičiasi pasėlių plotai – ar vyksta pasėlių žemės plotų plėtra, ar didėja gaunamas derlius iš to paties ploto). Jeigu pasėlių daugėja, nes didėja sėjos plotas, tai reiškia, kad vyksta ekstensyvi plėtra. Jei didėja produkcijos iš vieno hektaro kiekis, vyksta žemės naudojimo intensyvinimas, t. y. daugiau tręšiame ir aliname dirvožemį.

Infografika dirvožemis-01

Visuotinai žinomi dirvožemio našumo balai: mažai dirvožemiui reikliems augalams – iki 35 balų, mažiau reikliems ir reikliems – 36–45, labai reikliems – daugiau nei 45 balai. Jeigu to paties našumo dirvožemyje per intensyviai didiname produkcijos kiekį, didiname apkrovą dirvožemiui – vyksta cheminė ir fizinė erozija.

 Tyrimams pasitelkiami dronai

Abejonių specialistams kelia viešųjų konsultacijų, kuriose nedalyvauja suinteresuoti šios srities specialistai, veiksmingumas. Jeigu rengiant dokumentą neįtraukiami asmenys, išmanantys dirvožemį, atsiranda pavojus, kad dokumentas bus abstraktus, o sprendiniai nepritaikomi. Jeigu bus vėl panaudotos abstrakčios schemos, kuriose nurodomi jau ir taip žinomi regionai, nedetalizuojant, nenurodant veiklų, kurios būtų remtinos ir duotų naudą tuose regionuose ūkinę veiklą vykdantiems žmonėms, dokumentas taps beprasmis.

„2000-aisiais tuometinio Geografijos instituto (dabar Gamtos tyrimų centro skyrius) mokslininkai atliko geografinę Lietuvos teritorijos dirvožemio analizę. Tačiau tyrimuose remtasi dar SSRS mokslininkų sudarytomis bazėmis. Natūralu, kad per daugiau nei 50 metų situacija pasikeitė. Todėl be naujų duomenų parengtas Lietuvos teritorijos bendrasis dokumentas neteiks tokios praktinės naudos, kokią galėtų“, – sako doc. J. Volungevičius ir priduria, kad ūkininkų sąmoningumas didėja ir daugėja privačių iniciatyvų.

Išmaniosios technologijos keičia dirvožemio tyrimų atlikimo procesą. Vis dažniau pasitelkiami dronai bent lokaliai leidžia sumodeliuoti dirvožemio būklės pokytį. Mokslininkai savo lėšomis jau kelis kartus panaudojo dronus lokaliems tyrimams ir pagal gautą informaciją sumodeliavo dirvožemio būklės pokytį atskirose teritorijose.

„Lokalių tyrimų metu ištyrėme Trakų apylinkėse, Juodkrantėje esančius dirvožemius, tyrimai daryti Varėnos rajone, šiuo metu atliekami Medininkų apylinkėse. Iš gautų duomenų galima spėti, kad eroduotų žemės plotų Lietuvos teritorijoje yra 30 proc. daugiau, nei nurodoma oficialiose bazėse“, – sako mokslininkas.

Didėja ūkininkų sąmoningumas

Doc. J. Volungevičius pasakoja, kad ūkininkai vis dažniau tiria ne viršutinį grunto sluoksnį, o visą dirvožemio profilį, rengia nacionalinius ir Europos Sąjungos projektus ir dalyvauja tokiuose projektuose. Jie patys finansuoja pirminius tyrimus tam, kad gautų išsamią informaciją apie dirvožemį. Dažniausiai tai yra žmonės, kurie jaučiasi esą žemių savininkai, o ne nuomininkai. Jiems svarbu ilgalaikė nauda, derlių gauti ilgus metus, o jeigu veiklą pratęs vaikai ir vaikų vaikai – kad ir jie gautų tokį patį derlių. Jie nesiorientuoja į trumpalaikį derliaus padidinimą.

Sąmoningi ūkininkai mineralines trąšas keičia koloidinėmis jų formomis, organinėmis trąšomis, kurios naudingos ne tik augalams, bet ir dirvožemiui. Tačiau dauguma modernių technologijų prieinamos tik stambiems ūkiams ar bendrovėms.

Paklaustas apie tai, kaip reikėtų vykdyti ūkinę veiklą nerizikuojant neigiamais padariniais dirvožemiui, doc. J. Volungevičius pripažįsta, kad vienos taisyklės nėra, skirtingiems regionams – skirtingos rekomendacijos. Nors bendra taisyklė turėtų apimti supratimą, kad žemės našumas, galimybė duoti produkciją, yra ribotas. Todėl ūkininkų tikslas turėtų būti ne nuolatinis produkcijos kiekio didinimas, o balansavimas tarp to, ką paimame iš žemės, ir to, ką į ją grąžiname, parenkant tokią ūkininkavimo formą, kuri leistų išlaikyti ūkio rentabilumą ir dirvožemio tvarumą. Dabar būdų išsaugoti pusiausvyrą yra įvairių – tai ir biojėgainių skystas ir kietas digistatas (bedeguonėje aplinkoje fermentuota organinė medžiaga), ir šiaudai, priešeroziniai arimai (ariama tinkama kryptimi, siekiant išvengti erozijos), žalinimo priemonės, sėjomainos palaikymas ir kitos priemonės. Dar geriau aukštumose atsisakyti ariamosios žemdirbystės ir pereiti prie žolininkystės bei gyvulininkystės.

„Sąmoningas ūkininkavimas užtikrina, kad nauda, kurią gauname dabar, išliktų ir ateinančioms kartoms. Turime į žemę žiūrėti kaip į savo nuosavybę, o ne kaip į laikiną pajamų šaltinį. Jeigu požiūris į žemę bus kaip nuomininkų, bandysime gauti kuo daugiau, vėliau nieko negausime, tad teks investuoti labai daug, kad vėl gautume kokį nors derlių“, – sako Geomokslų instituto mokslininkas.

Anot jo, jeigu aukštumų regionuose būtų mažiau arimų, daugiau orientuojamasi į gyvulininkystę, o žemumose – į ariminę žemdirbystę, regionai galėtų keistis ūkinės veiklos organinėmis atliekomis ir taip palaikyti medžiagų pusiausvyrą dirvožemyje. Sumažėtų mineralinių trąšų poreikis ir kartu nereikėtų jaudintis dėl dirvožemio erozijos grėsmės.

banner-982162_960_720.jpg

Lapkričio 16 dieną vykusiame pirmajame  Lietuvos geomokslų olimpiados etape moksleiviams daugiausiai sunkumų sudarė klausimai apie dirvožemį ir matematiniai uždaviniai. Vakar, lapkričio 28 dieną, buvo pasklebti pirmojo olimpiados etapo rezultatai. 25 geriausiai pirmame etape pasirodę moksleiviai pakviesti į antrąjį olimpiados etapą, kuris vyks 2019 m. sausio 25 d., Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomoksų institute.

Vienas iš olimpiados organizatorių, CHGF klimatologas, doktorantas Justinas Kilpys pasakojo, kad šiemet lyginant su praėjusiais metais, sunkiausiai moksleiviams sekėsi teisingai nustatyti skirtingus dirvožemių sluoksnius.

 „Užduotyje buvo pateikta nuotrauka su dirvožemio profiliu ir nors skirtingų sluoksnių išskyrimas gali atrodyti sudėtingas, reikėjo atkreipti dėmesį į spalvas ir užduotyje pateiktas užuominas. Pavyzdžiui, viršutinis sluoksnis yra juodas dėl gausaus organikos kiekio, žemiau eina pilkšvas eliuvinis horizontas, sekantis – tamsiai rudas iliuvinis horizontas. Pastarojo horizonto intensyvią rudą spalvą lemia didelis geležies kiekis. Žemiau – tas pats iliuvinis horizontas, tačiau dėl mažesnio geležies kiekio jis žymiai šviesesnis ir t.t.“, – vieną iš olimpiadinių užduočių komentuoja mokslininkas.

Kiek gamtos moksluose reikia matematikos? 

Mokiniams sunkiai sekėsi ir matematiniai uždaviniai. Kaip teigia CHGF doktorantas Justinas Kilpys, būtų klaidinga brėžti ryškią takoskyrą tarp gamtos ir tiksliųjų mokslų.

„Gamtoje vykstantys procesai yra aprašomi fizikinėmis ir matematinėmis lygtimis. Siekiant nustatyti ir ištirti pasikartojančius reiškinius, būtina puikiai išmanyti statistiką.Mokykloje matematika ir gamtos mokslai yra atskirti, tačiau be matematikos ir statistikos žinių mokslininkai negalėtų   modeliuoti ir aprašyti gamtoje vykstančių procesų“, – pastebi J.Kilpys.

Olimpiados pirmajame etape dalyvavo 204 moksleiviai. Aktyviausi moksleiviai buvo iš Vilniaus (51 dalyvis) ir Jonavos (35 dalyviai). Ši olimpiada vyko antrą kartą ir organizatoriai džiaugiasi, kad šiais metais sulauktą 43% didesnio dalyvių skaičiaus. Keturi antrojo etapo nugalėtojai  įgys teisę atstovauti Lietuvai tarptautinėje Žemės mokslų olimpiadoje, kuri 2019 metais vyks Pietų Korėjoje (http://ieso2019.com/).

Tyrimais grįstas mokslas

Olimpiada pirmiausia skirta 15–17 metų amžiaus 8–11 klasių mokiniams. Tai puiki galimybė sužinoti, kaip veikia įvairios Žemės sferos, dangaus kūnai, kaip uolienos, vanduo, ledas, oras, dirvožemis sąveikauja tarpusavyje ir sukuria mus supančią̨ aplinką. Geomokslų̨ olimpiados temos ir užduotys apima įvairius Žemės mokslus: geografiją, geologiją, meteorologiją, hidrologiją bei astronomiją.

Tyrimais grįstas mokymasis yra vienas efektyviausių mokymo metodų, kai pagrindinis šio proceso vaidmuo atitenka mokiniui. Mokinys čia kelia klausimus ir sprendžia uždavinius, tiria, analizuoja ir pateikia rezultatus. Tyrimais grįstas mokslas skatina mokinių smalsumą, didina įsitraukimą.

VU biblioteka, siekdama ugdyti mokslininkų ir tyrėjų mokslinių tyrimų duomenų valdymo kompetencijas, skatinti duomenų viešinimą ir gerąją mokslinių tyrimų duomenų valdymo praktiką, organizuoja „DuoDi“ – duomenų dienas VU Chemijos ir geomokslų fakultete.

 

Per duomenų dienas įgysite žinių ne tik apie duomenų valdymą ir Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvo MIDAS funkcijas ir galimybes, bet ir praktinių užsiėmimų metu galėsite registruotis MIDAS ir susikurti savo asmeninę paskyrą. Registracija MIDAS teikiama per elektroninių paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“, todėl dalyvių prašome žinoti (arba turėti) savo prisijungimo duomenis tapatybės patvirtinimui ir atsinešti nešiojamuosius kompiuterius. Jei neturite galimybės atsinešti kompiuterio, registracijos formoje pažymėkite šį poreikį. Mes suteiksime Jums galimybę naudotis Bibliotekos kompiuteriais.

Duomenų dienos vyks: 2018 m. gruodžio 3 d. Chemijos institute (Naugarduko g. 24, K. Daukšo auditorija, 223) ir gruodžio 6 d. Geomokslų institute (M. K. Čiurlionio g. 21/27, Didžioji fakulteto auditorija, 214), todėl kviečiame pasirinkti Jums patogią vietą ir laiką („DuoDi“ programa).

Be to, mokslininkams ir tyrėjams bus teikiamos individualios konsultacijos MTD valdymo klausimais.

 

Registracija į „DuoDi“ renginius ir individualias konsultacijas

užpildžius formą         https://biblioteka.vu.lt/duomenu-dienos-chgf

Kodėl svarbu tinkamai tvarkyti mokslinių tyrimų duomenis?

Nes efektyvus mokslinių tyrimų duomenų valdymas:

  • didina MTD matomumą, cituojamumą ir sklaidą,
  • didina mokslininkų ir tyrėjų karjeros galimybes,
  • įgalina ilgalaikį bei patikimą MTD saugojimą ir mažina jų praradimo riziką,
  • plečia daugiadalykio, tarptautinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su verslu galimybes.

Dalyvavusiems „DuoDi“ duomenų dienose bus įteikiami pažymėjimai.

Susitikime duomenų dienose!

Informacija pasiteiravimui: Ramutė Grabauskienė, tel. (8 5) 219 5062, el. paštas , Saulėtekio al. 5, A503 kab.

 

duodi_programa_chgf.jpg

Jau antrą kartą Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras kartu su JAV ambasada Lietuvoje lapkričio 29 d. 15.00 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro  (MKIC) Konferencijų salėje (Saulėtekio al. 5, Vilnius) organizuoja viešą diskusiją „Seksualinis priekabiavimas: riba tarp (ne)(be)leidžiama“.

Diskusijos metu bus analizuojamos seksualinio priekabiavimo priežastys, kalbama, kaip atskirti seksualinio priekabiavimo elgseną nuo flirto, kur kreiptis ir ką daryti, jei asmuo patyrė seksualinį priekabiavimą. Diskusijos metu taip pat bus rodomi keli amerikiečių režisierių sukurti trumpametražiai filmai apie seksualinį priekabiavimą, paremti realiais gyvenimo įvykiais, kampanijos #ThatsHarassment kontekste. 

Diskusijoje įžangos žodį tars JAV ambasadorė Lietuvoje Jos Ekscelencija Anne Hall. 

Diskusijoje dalyvaus

  • Vilniaus universiteto Bendruomenės reikalų prorektorė doc. dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė,
  • Šiaulių universiteto prof. dr. Virginija Šidlauskienė,
  • Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Renata Mieńkowska-Norkienė,
  • Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits,
  • Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška. 

     

    Diskusiją moderuos Vilniaus universiteto docentė dr. Ilona Michailovič.

    Lapkričio 25 d. yra Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Nuo 1991 metų visame pasaulyje šią dieną pradedama tarptautinė kampanija „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą lyties pagrindu“, kuri tęsiasi iki gruodžio 10 d., o šią dieną minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Vyksiantis renginys taip pat yra šios kampanijos dalis.

Daugiau informacijos:

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras,

el. p. 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos