att34310

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Visi mes turim talentų, tik ne visi tai žinome!

Jeigu Tu studijuoji arba dirbi VU ir ieškai, kur galėtum išreikšti savo kūrybiškumą, dabar išmušė Tavo valanda! Ruoškis ir puoškis, kadangi jau Lapkričio 28 d. VU teatro salėje vyks Talentų vakaras.

Jeigu esi kūrybinga asmenybė, šoki, dainuoji, repuoji, vaidini, atlieki akrobatinius ir kitokius triukus, labai lauksime tavo el. laiško adresu iki Lapkričio 9 d. Iki pasimatymo scenoje!

Visų Talentų vakaro dalyvių laukia garbė, šlovė, o nugalėtojų, prizai, siurprizai!

Kvietimas_olimpiada_2018.jpg

KVIETIMAS
Lapkričio 16 d. 12 val.
kviečiame dalyvauti II-ą kartą Lietuvoje

vyksiančioje geomokslų olimpiadoje!

Geomokslų olimpiada tai puiki galimybė sužinoti kaip veikia skirtingos Žemės sferos, dangaus kūnai, kaip uolienos, vanduo, ledas, oras, dirvožemis sąveikauja tarpusavyje ir sukuria mus supančią aplinką. Geomokslų olimpiados temos ir užduotys apima įvairius Žemės mokslus: geografiją, geologiją, meteorologiją, hidrologiją bei astronomiją.

Pirmasis olimpiados etapas vyks šešiuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje). Olimpiada pirmiausia skirta 15-17 metų amžiaus, 8-11 klasių mokiniams. Visi dalyviai gaus vienodas užduotis, sprendimui skiriamos 2 valandos.

Norinčius dalyvauti prašome registruotis iki lapkričio 11 d. adresu: http://www.lgeo.chgf.vu.lt/registracija/.

Geriausiai pasirodę moksleiviai bus pakviesti į antrąjį etapą 2019 m. sausio 25 d. Vilniaus universiteto Geomokslų institute. Keturi nacionalinės geomokslų olimpiados laimėtojai įgys teisę atstovauti Lietuvai tarptautinėje Žemės mokslų olimpiadoje, kuri 2019 metais vyks Pietų Korėjoje (http://ieso2019.com/).

Detalią informaciją apie olimpiadą galite rasti čia http://www.lgeo.chgf.vu.lt/. Jeigu turite klausimų, rašykite mums .

Iki susitikimo olimpiadoje!

   Kvietimas_olimpiada_2018 (1).jpg

irenos-nuotr.--642x336.jpg

Nuo šių metų Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto chemijos studentai turės galimybę įgyti verslo kūrimui ir vystymui reikiamų įgūdžių. Studentus vadybos mokys 13 metų sėkmingos patirties chemijos pramonės gamybinėse įmonėse turinti fakulteto alumnė, chemijos mokslų daktarė Irena Vitkauskienė.

„Kuomet kalbame apie tam tikrų kompetencijų ugdymą – turime du pasirinkimus. Pirmasis – investuoti savo laiką ir nuolat mokytis, sistemingai siekiant užsibrėžtų tikslų. Antrasis – samdyti reikiamus gebėjimus ir kompetencijas turinčius specialistus. Pasirinkimas priklauso nuo situacijos ir ar tuo konkrečiu momentu organizacija ar pats žmogus gali skirti papildomus išteklius ir laiko mokymams. Šiandien laikas – prabanga, todėl dažna įmonė vis labiau vertina pirmąjį kelią pasirinkusius specialistus”, – sako dr. I. Vitkauskienė.

Kaip sako lektorė dr. Irena Vitkauskienė, dažnai chemikus įsivaizduojame kaip mokslininkus, laboratorijos darbuotojus, technologus ir apibūdiname juos kaip labai kruopščius, konkrečius bei tikslius žmones. Tačiau retai susimąstome apie tai, kokį vaidmenį užima kūrybiškumas, organizuotumas, gebėjimas dirbti komandoje, planuoti resursus, priimti tinkamus sprendimus, analizuoti ir interpretuoti gautus duomenis. Gamybinėse įmonėse chemikai yra naujų produktų ir technologijų kūrėjai bei vystytojai. Nuo jų priklauso įmonės produktų sėkmė ir procesų efektyvumas, o nuo mokėjimo pristatyti ir parduoti idėją priklauso ne tik būtinos investicijos tolimesnių tyrimų plėtrai, bet ir profesionalių tyrėjų komandos suformavimas.

Lyderystė chemijos pramonėje

Dar studijuodama paskutiniame magistrantūros kurse, dr. I. Vitkauskienė pradėjo dirbti vienoje iš didžiausių chemijos pramonės įmonių ir jau po metų vadovavo gamyklos laboratorijai. Praėjus dar keliems metamas perėjo į komercijos padalinį ir buvo atsakinga už produktų bei technologijų vystymą, MTEP projektų valdymą.

„Pirmajame darbe susiformavau kaip asmenybė, užaugau kaip vadovas. Patirtis kuriant naujus produktus, darbas su aukščiausio lygio vadovais vienoje komandoje, pardavimai, klientų techninis palaikymas, produktų pristatymas užsienio rinkoms, techninės informacijos pateikimas paprastu ir suprantamu būdu. Dirbdama tokį darbą neturėjau jokių vadybinių pagrindų, buvo baisu suklysti. Daug ką dariau vadovaudamasi chemikams būdinga logine seka. Mąstymo algoritmas veikė, nors vidinės abejonės neapleido. Jaučiau, kad tai stabdė mano tolimesnį augimą. Taip atsidūriau vadovams skirtoje magistrantūros programoje”, –  atskleidžia dr. I. Vitkauskienė. Šios studijos iš esmės pakeitė jos požiūrį tiek į darbą tiek į asmeninį gyvenimą.

Koks turi būti lyderis?

Pasak chemikės, pas kiekvieną žmogų branda ateina tada, kai jis pagaliau pasiryžta ir leidžia sau atsirinkti su kokiais projektais ir kokiomis organizacijomis jis nori dirbti, kokios yra jo pamatines vertybės ir pilietinė pareiga. Todėl kai reikėjo rašyti magistro baigiamąjį darbą vadybos srityje, alumnė kreipėsi į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto administraciją, tikėdamasi prisidėti prie fakulteto, kuriame pati studijavo, veiklos gerinimo bei studijų kokybės kėlimo. Taip gimė naujas kursas bei asmenine patirtimi paremtas jo turinys.

Lektorė yra įsitikinusi, kad naujų produktų kūrimo procesai, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos valdymas, šiuolaikinės gamybos valdymo sistemos, tarptautiniai kokybės ir aplinkosauginiai standartų reikalavimai, cheminių medžiagų tiesinis reglamentavimas ir vadovavimo, lyderystės pagrindai yra būtinųjų chemiko kompetencijų sąraše. Anot lektorės, studentas, kuris nori adaptuotis privačiame sektoriuje, turi žinoti bendras žaidimo taisykles ir numanyti ko iš jo, kaip chemiko, gali tikėtis darbdavys.

„Strateginis mąstymas apima gebėjimą galvoti ne tik apie dabartį, bet ir apie tai, kokią įtaką šiandienos sprendimai turės ilgalaikėje perspektyvoje. Išskyrus tokias savybes, kaip komandinis darbas ar problemų sprendimas, tiek lyderis, tiek bet kuris kitas komandos narys turi stebėti žmones, išmokti laiku reaguoti į pokyčius, į kolegų motyvacijos sumažėjimą, abejingumą”, – pastebi lektorė.

„Galima turėti visą komplektą įgimtų lyderio savybių, bet net ir tada privalu mokytis. Tas, kuris aktyvus, turi išmokti neužgožti ramesnio kolegos ir išmokti klausytis. Tas, kuris ramus ir nedrąsus, privalo išmokti drąsiai išsakyti savo nuomonę ir, jeigu reikia, ją apginti. Darbas su savimi – nesustabdomas tobulėjimo procesas ir mes – chemikai – turime gebėti jį valdyti”, – šypsosi dr. I. Vitkauskienė.

 

 

Ignotas Domeika (1802–1889) – geologas, mineralogas, kalnų inžinierius, pedagogas, etnologas, mokslo visuomenės veikėjas. 1816 metais, būdamas vos keturiolikos metų, jis įstojo į Vilniaus universitetą. Studijų metu priklausė filomatų draugijai, už  veiklą joje buvo įkalintas tuometinės carinės valdžios.

 „Ignoto Domeikos asmenybėje dar ne viena karta ne viename pasaulio krašte regės veiklumo, tarnystės mokslui ir pažangai, begalinio vitališkumo pavyzdį… Laisvės siekio įprasminimas, teoriniai ir praktiniai mokslo darbai, akademinė bei administracinė veikla – viskas, kas šiandien pripažinta ir įvardyta kaip pasaulinės reikšmės paveldas, sietina su orios laisvės dvasia – neatskiriamu senosios Lietuvos valstybės matmeniu“, – yra sakęs Prezidentas Valdas Adamkus.

Profesorius Algimantas Grigelis, kuris sudarė knygą  „Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius“, skirtą 215-osioms mokslininko gimimo metinėms paminėti, teigia, kad I. Domeikos sąsajos su Vilniumi niekada nenutrūko, nors jis 1838 metais emigravo į Čilę, kur tapo žymiu geologu, mineralogu, etnologu, mokymo sistemos reformatoriumi ir Santjago universiteto rektoriumi. Iš viso jis surado arba prisidėjo prie maždaug 27 naujų mineralų rūšių arba jų atmainų suradimo.

 „I. Domeika kaip mokslininkas pagarsėjo savo geologijos ir mineralogijos tyrimais bei atradimais Čilėje, tačiau jis aprašė ir to krašto žmones, geografiją ir gamtą, buvo puikus chemikas analitikas, paliko gausias nepaprastai vertingas mineralų ir fosilijų kolekcijas Čilėje, Prancūzijoje, Lenkijoje“, – sakė A. Grigelis.

Aleksej Žarkov

Spalio 1 d. prie Džordžtauno universiteto mokslininkų grupės pagal Fulbrighto programą prisijungs Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto asistentas dr. Aleksejus Žarkovas.

Devynių mėnesių stažuotės metu mokslininkas sintetins ir tirs magnetinių puslaidininkių nanodaleles. Kaip pasakoja dr. A. Žarkovas, Lietuvoje su magnetinių puslaidininkių nanodalelių kietaisiais tirpalais kol kas niekas nedirba. Ši sritis yra nauja ir labai perspektyvi ateities elektronikos prietaisams kurti. Stažuotėje bus tiriamos nanodalelių optinės, elektrinės ir magnetinės savybės bei jų sąryšis.

Prestižinė Fulbrighto stipendija (oficialiai – Fulbrighto programa, angl. Fulbright Program) – dar 1946 m. įsteigta stipendija pagal mainų programą tarp JAV ir apie 150 kitų valstybių. Pavadinta senatoriaus Jameso W. Fulbrighto, pateikusio įstatymo projektą dėl programos sukūrimo, vardu. Pretenduoti gali studentai, absolventai, mokslininkai, menininkai.

Podiplominė programa (Fulbright Graduate Student Program) skirta visų sričių (10 mėnesių arba vienerių mokslo metų) magistro, daktaro studijoms, stažuotėms JAV universitetuose. Taip pat programa yra skirta podoktorantūros studijų (Fulbright Scholar Program) 4–10 mėnesių stažuotėms, moksliniam darbui JAV universitetuose, mokslo institutuose, laboratorijose.

A. Žarkovas VU Chemijos ir geomokslų fakultete dirba nuo 2010 m. Apgynęs daktaro disertaciją nuo 2016 m. eina asistento pareigas. Mokslininkas sako, kad pretenduoti į šią stipendiją jį paskatino Chemijos instituto direktorius prof. Aivaras Kareiva, kuris pats yra buvęs Fulbrighto programos stipendiatas ir iki šiol palaiko ryšius, užmegztus vizito JAV metu. A. Žarkovas tikisi tęsti bendradarbiavimą su partneriais iš vieno pažangiausių JAV universitetų ir grįžęs į Lietuvą.

Gyvybės dėsnius keičiančios technologijos bus pristatomos Vilniuje

Dirbtinių žmogaus smegenų projektas, į vėžį pavienių ląstelių lygiu leidžianti pažvelgti mikroskysčių technologija, elektromagnetinius impulsus tiesiai į somatines ląsteles siunčiantis prietaisas, 3D spausdinimo technologija pagaminti dantų, pėdų implantai, pažangūs imunoterapijos preparatai – per 60 įmonių iš viso pasaulio savo produktus ir paslaugas pristatys rugsėjo 26-27 d. Vilniuje vyksiančio „Life Sciences Baltics“ tarptautinio forumo parodoje. Į šią didžiausio Baltijos šalyse tarptautinio gyvybės mokslo renginio dalį lankytojai bus kviečiami apsilankyti nemokamai.

„Pastarųjų dienų mokslo proveržis atveria iki šiol neįsivaizduojamas galimybes keisti gyvybės dėsnius ir parodos lankytojai galės bent akies krašteliu susipažinti su gyvybės mokslų pažanga. Labai svarbu, kad Lietuvos mokslas ir verslas eina kartu su didžiaisiais atradimais, o sektoriaus pajėgumą įrodo pasaulinis pripažinimas – daugiau nei 90 proc. visos Lietuvoje pagamintos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama“, – sako Daina Kleponė, tarptautinį gyvybės mokslų forumą organizuojančios „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė.

Šiemet forumo metu vyksiančioje parodoje daugiau nei pusė gyvybės mokslų įmonių bus iš užsienio šalių – JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Šveicarijos, Belgijos, Izraelio, Austrijos, Italijos, Latvijos, Estijos. Atskiroje Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ erdvėje vyks iš anksto suplanuoti verslo susitikimai tarp forumo dalyvių.

„Pastebime, kad tarptautinėse parodose nuolat užmezgamos vertingos partnerystės, kurios mūsų šalies įmonėms atneša augimo ir plėtros galimybes, atveria kelius į užsienio rinkas. Parodų dalyvių sėkmės istorijos skatina mus skirti dar didesnį dėmesį tarptautiškumui ir Lietuvos verslui svarbių renginių pritraukimui“, – sako „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius.

Ankstesnius tris „Life Sciences Baltics“ renginius vainikavo lietuviškų įmonių ir universitetų sėkmė. Lietuvos įmonės „Satimed“, „Ortho Baltic“, „Ferentis“, „Probiosanus“ pradėjo bendradarbiauti su Izraelio, Japonijos, JAV, Brazilijos kompanijomis ir mokslininkais. Universitetai – Vilniaus, Kauno technologijų ir Lietuvos sveikatos mokslų – pasirašė bendradarbiavimo sutartis su bendrovėmis iš užsienio. „Verslios Lietuvos“ skaičiavimu, Lietuvos įmonės ir mokslinės organizacijos tęsė derybas dėl bendradarbiavimo su vidutiniškai dviem forume užmegztais kontaktais.

Ketvirtą kartą „Versli Lietuva“ organizuojamą tarptautinį gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltics“ sudaro konferencija, paroda, verslo susitikimai ir startuolių mokymų sesija.

Pagrindinį pranešimą konferencijoje šiemet skaitys 2012 m. Nobelio premijos chemijos srityje laureatas, Stanfordo universiteto profesorius Brianas Kobilka, o konferencijos programą sudarys 10 teminių sesijų apie pagrindinius šių dienų iššūkius gyvybės mokslų srityje – degeneracinių ir genetinių ligų mechanizmą, imunoonkologinį gydymą, 3D spausdinimo technologiją medicinoje, personalizuotą gydymą ir diagnostiką, e-sveikatą, lazerių taikymą gyvybės moksluose, tyrimus kaip postūmį sektoriui, technologijų taikymą sveikatos apsaugos srityje ir diagnostikos technologijos.

ljms

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) jau dešimtus metus iš eilės organizuoja Geriausių magistrų darbų konkursą, kurio metu išrenkami ir apdovanojami geriausi magistrinių darbų autoriai. Ne išimtis ir 2018 metai. Norintys dalyvauti konkurse, kviečiami teikti 2018 m. apgintus magistro darbus. Laimėtojai bus pagerbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks 2018 m. lapkričio mėnesį.

Kandidatus geriausių magistro baigiamųjų darbų apdovanojimams laimėti gali siūlyti Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų fakultetų dekanai arba jų įgalioti atstovai, nepriklausomai nuo to, kokioje Lietuvos institucijoje jie buvo apginti. Fakultetai arba institutai gali siūlyti po vieną kiekvienos srities, sutinkantį dalyvauti konkurse, kandidatą, apgynusį magistro baigiamąjį darbą 2018 metais. 

Konkurso metu bus išrinkti šeši geriausi magistro darbai iš fizinių, technologijos, biomedicinos, humanitarinių, socialinių ir žemės ūkio mokslų sričių. Darbus vertins Lietuvos mokslininkai, atsižvelgdami į mokslinių tyrimų svarbą ir vertę, išsamią ir tikslingą literatūros apžvalgą, tyrimų rezultatų kokybę ir išvadų pagrįstumą, darbo originalumą ir kt. 

Vertinimo kriterijai:

• mokslinių tyrimų svarba ir vertė;

• išsami ir tikslinga literatūros apžvalga (teorinė dalis);

• tinkamai parinkti tyrimų metodai;

• tyrimų rezultatų kokybė ir išvadų pagrįstumas;

• darbo apipavidalinimas, aiškumas, taisyklingumas;

• darbo originalumas.

 

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto studentai, norintys dalyvauti konkurse, turi kreiptis į fakulteto Studijų skyrių (el. paštas ) iki rugsėjo 12 d.

Reikalingi dokumentai ir informacija:

1. Prašymas dalyvauti konkurse;

2. Magistro baigiamojo darbo autoriaus:

  • Vardas pavardė

  • Telefono numeris

  • Elektroninio pašto adresas

  • Publikacijų sąrašas

  • Pranešimų konferencijoje sąrašas

3. Informacija apie baigiamąjį darbą:

  • Pavadinimas

  • Gynimo data

  • Trumpas pagrindimas, kodėl siūlomą darbą verta pripažinti geriausiu

4. Magistro baigiamasis darbas (pdf)

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos