maxresdefault 

Kūrybingi bakalauro ir magistro studijų pakopos studentai, doktorantai, mokslininkai, startuolių autoriai, verslininkai, įvairių sričių atstovai kviečiami registruoti savo inovatyvią idėją svetainėje: falling-walls.com/lab/apply.  

Registracija vyks iki š. m. balandžio 1 d.

Pristatymai nacionalinei atrankai (3 min. trukmės pristatymas anglų kalba) vyks š. m. gegužės 16 d. nuo 14.00 val. Europos humanitariniame universitete Savičiaus g. 17, Vilniuje.

Geriausia išrinktos idėjos autorius š. m. lapkričio 8-9 d. dalyvaus Berlyne vyksiančioje baigiamojoje konferencijoje, į kurią susirenka geriausių idėjų autoriai iš viso pasaulio, įvairūs mokslininkai, Nobelio premijos laureatai ir kt. Praėjusiais metais tokioje konferencijoje dalyvavo atstovai iš 57 šalių.

KVIETIMAS

Daugiau informacijos:

chgf-642x410.jpg

„Gretutinėse studijose apimama daug sričių, nuo pedagogikos istorijos, psichologijos iki dalyko didaktikos. Kursai ne tik suteikia žinių, kurios padės dirbant pedagogu, bet ir praplečia bendrąjį išsilavinimą. Įgijau žinių apie ugdymo stilius, metodus, kurie bus naudingi ir auginant vaikus. Atlikdamas praktiką mokykloje labai patobulinau savo problemų sprendimo, bendravimo, didaktikos įgūdžius. Taip pat patobulėjo ir viešasis kalbėjimas. Po praktikos mokykloje nebejaučiu baimės kalbėti viešai“, – pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto magistrantas Vytautas Kavaliauskas, nusprendęs įgyti ir pedagogo kvalifikaciją.

Nesudėtingai įgyjami naudingi įgūdžiai

V. Kavaliauskas pripažįsta, kad pedagogika jį traukė jau senokai. Dar mokykloje teko vesti kelias pamokas savo bendraklasiams bei jaunesniems mokiniams, nuo 12 klasės – mokyti mokinius privačiai. Mėgo pedagogiką ir chemiją, todėl įstojo į Vilniaus universitete siūlomą chemijos studijų programą, o pedagogika tapo gretutinių studijų objektu.

„Išgirdęs apie galimybę pasirinkti gretutines pedagogikos studijas apsidžiaugiau, nes tai leidžia iš studijų pasiimti dar daugiau – įgyti ne tik chemijos bakalauro, bet ir pedagogo kvalifikaciją. Tačiau iš pradžių buvo sunku prisitaikyti prie humanitarinių mokslų specifikos. Tikslieji mokslai įpratino mintis reikšti kuo aiškiau ir kuo trumpiau, todėl 1000 žodžių rašto darbai iš pradžių kėlė keblumų. Buvo sunku surinkti reikiamą žodžių skaičių, tačiau vėliau pavyko įprasti. Gretutinės pedagogikos studijos man buvo galimybė mokytis patinkantį dalyką neaukojant savo pagrindinių studijų ar neprarandant papildomų metų po jų“, – sako V. Kavaliauskas.

Pedagogika – raktas į prestižinę darbovietę

Joniškietė Ieva Lebedytė buvo kategoriška: niekada nebus mokytoja. Studijuodama tuometiniame Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, ji pajuto, kad turi daug kūrybiškumo, įvairių įgūdžių ir potencialo, kurį norėjo panaudoti kurdama pridėtinę vertę visuomenei.

„Aš manau, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar tėvų socialinės padėties, turi teisę į sėkmingą mokymą(si), į kokybišką švietimą. Aš užaugau mažame miestelyje ir mačiau, kaip netolygiai organizuojamas švietimas skirtingose mokyklose, koks atotrūkis yra. Todėl nusprendžiau dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti!“ ir dėl jos atsidūriau Mosėdyje“, – savo kaip pedagogės kelio pradžią pasakoja I. Lebedytė.

Chemikė Mosėdyje dirbo trejus metus, o tada, pajutusi, kad įgyvendino visus sau iškeltus uždavinius, grįžo į Vilnių ir šiuo metu dirba tarptautinėje mokykloje „Vilnius International School“. Mokytoja anglų kalba dėsto chemiją ir gamtos mokslus pagal tarptautinio bakalaureato ir Kembridžo mokymo programas.

„Valstybinėje mokykloje teko vaikus mokyti pagal programą, kuri apima platų temų spektrą. Tarptautinėje mokykloje vaikus jau šeštoje klasėje mokau pagal programą, orientuotą į patyrimą. Mokiniai pagal tarptautinio bakalaureato programą mokosi tirdami ar atlikdami praktines veiklas. Čia mokytojos vaidmuo – inicijuoti diskusiją, užtikrinti, kad visa grupė pasiektų reikiamą gebėjimų lygį, ir įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus atskirai“, – sako I. Lebedytė.

Julijos G. nuotr.jpg

Šviesa visą laiką lėmė žmogaus gyvenimo ritmą, savijautą. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Julija Grigorjevaitė sako, kad anksčiau intuityviai jausdavome, o dabar jau realiais tyrimais nustatyta, kad šviesa daro įtaką žmogaus elgesiui ir savijautai.

Skirtingą apšvietimą naudoja prekybos centrai mėsos ar daržovių skyriuose, taip sukurdami iliuziją, kad mėsa ar uogos atrodo raudonesnės, nei iš tiesų yra. Prekybininkai pastebėjo skirtumą ir pradėjo sąmoningai taikyti įvairias apšvietimo spalvines gamas. Dažniausiai žmogus net nepastebi skirtumo, bet pastebi rezultatą – daržovės atrodo šviežios, persirengimo kabinoje žmogaus veidas atrodo skaistus ir lygus. Tokią iliuziją paprasta sukurti naudojant skirtingas medžiagas šviestukuose.

Žmonės sąmoningai renkasi skirtingą apšvietimą. Naktinėse pamainose dirbantiems žmonėms parenkama melsva šviesa, kuri užtikrina, kad darbuotojai nenorėtų miegoti, nes mėlyna spalva suteikia energijos. Tuo tarpu įrenginėdami miegamuosius žmonės renkasi jaukią švelnios, šiltos gelsvos spalvos šviesą, kuri nuramina ir atpalaiduoja.

Mokslininkė pasakoja, kad liuminescencines medžiagas galima naudoti ne tik šviestukuose (angl. LED), bet ir banknotų ar dokumentų apsaugai. Dienos šviesoje nematomi saugos žymekliai pastebimi tik juos apšvietus UV spinduliais. Šias galimybes atveria aukštynverte emisija pasižyminčios medžiagos, kurios geba ilgesnių bangų spinduliuotę pakeisti į trumpesnių bangų, tarkime, infraraudonąją spinduliuotę konvertuoti į regimojo spektro spinduliuotę. Tokios medžiagos gali būti pritaikomos onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti.

Kovai su klastotėmis – šviesa

Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė praėjusiais metais surado ir savo magistro darbe „Naujų raudonai spinduliuojančių fosforų saugos pigmentams sintezė ir optinių savybių̨ tyrimas“ aprašė net tris naujas liuminescencinių medžiagų serijas. Paklausta, kodėl yra būtinybė kurti ir modifikuoti liuminescencines medžiagas, J. Grigorjevaitė sako, kad saugos žymekliai kuriami kombinuojant skirtingas medžiagas. Tad kuo daugiau skirtingų medžiagų panaudoji saugos žymekliui, tuo mažesnė suklastojimo tikimybė. Taigi būtina sukurti medžiagų bazę, aprašyti, kokiomis savybės jos pasižymi, kad saugos pigmentų gamintojai galėtų jas panaudoti. Kita vertus, norima surasti geriausią kainos ir kokybės santykį.

„Kiekvienos medžiagos savybės skiriasi priklausomai nuo to, kokie retųjų žemių elementai (lantaniodai) naudojami kuriant medžiagą. Lantanoidai turi elektronus, kuriuos sužadinus atitinkama spinduliuote jie peršoka į aukštesnį elektroninį lygmenį, o grįždami į nesužadintą būseną spinduliuoja dažniausiai regimojo spektro spinduliuotę. Ne visais atvejais sukurta nauja medžiaga šviečia. Beje, lantanoidai nėra pigūs. Todėl stengiamasi sukurti medžiagą, kurios gamybai reiktų panaudoti kuo mažiau retųjų žemės elementų, ir taip atpiginti medžiagos gamybą“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė.

Nuo tyrimo iki plataus taikymo – ilgas kelias 

Pasak J. Grigorjevaitės, tam, kad universitete atliekami tyrimai taptų realiu produktu, reikia nueiti ilgą kelią. Reikalingi net ne metai ir ne penkeri. Tačiau mokslininkė neslepia, kad siekia sukurti produktą ar bent jau galutinio produkto prototipą.

„Šiame technologijų amžiuje nebegalime vadovautis prieš kelis šimtus metų į priekį variusiomis idėjomis – pažinti aplinką. Pradėdami mokslinį tyrimą jau turime žinoti, kur galėsime panaudoti kuriamą medžiagą. Taigi siekiame kurti produktą, kurį visuomenė galės naudoti. Net jeigu aplinkui mus esančių medžiagų poveikio, tiek neigiamo, tiek teigiamo, mes dažnai tiesiog neįvertiname“, – sako geriausio magistro darbo ir mokslinių straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose autorė J. Grigorjevaitė.

marina sokolova urte neniskyte jekaterina ivanova 75608241

Ieškome II kurso bakalauro studento, kuris norėtų prisijungti prie mūsų mokslinių tyrimų vasaros praktikai su galimybe pratęsti darbus ir atlikti diplominį darbą.

 

Tiriame neuronų sinapsių genėjimo molekulinius mechanizmus besivystančiose smegenyse. Darbams vadovautų dokt. Daina Pamedytytė. Daugiau informacijos apie mūsų tyrimus:

http://www.biofizika.gf.vu.lt/mokslas/molekuliniai-sinapsiu-genejimo-mechanizmai-besivystanciose-smegenyse

 

Susidomėjusius prašome iki 2019-03-03 atsiųsti savo CV su akademiniais rezultatais el. paštu:

veikiantys multifunkciniai svetainei

Visi, besinaudojantys bibliotekos daugiafunkciais įrenginiais, netruks pastebėti su spausdinimu ir skenavimu susijusius atnaujinimus – bibliotekoje įdiegta nauja programinė įranga PaperCut.

SPARTESNIS PRISIJUNGIMAS

Nuo šiol prie daugiafunkcių įrenginių vartotojai gali prisijungti trimis būdais: pridėję pažymėjimą prie kortelių skaitytuvo, vieningo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu (naudojamu jungimuisi prie bibliotekos kompiuterių) ar suvedę trumpąjį ID numerį.

PATOGESNIS ATSISKAITYMAS

Vartotojai, norintys kopijuoti ar spausdinti, nuo šiol savo virtualią sąskaitą papildyti galės bet kokia suma (minimali suma 0,20 €) MKIC Informacijos stale, Centrinės bibliotekos informacijos stale arba Medicinos fakulteto skaitykloje.

Kopijavimo/skenavimo įkainiai
A4 nespalvotai – 0,04 €
A4 spalvotai – 0,65 €
A3 nespalvotai – 0,08 €
A3 spalvotai – 1,30 €

SPAUSDINIMO PASKYRA

Prisijungus prie savo spausdinimo paskyros adresu print.vu.lt vartotojai galės peržiūrėti ir savo virtualios sąskaitos balansą, atliktų veiksmų istoriją, susikurti trumpąjį ID, pervesti lėšas iš savo sąskaitos kitiems sistemos naudotojams ir administruoti kitas paslaugos funkcijas. Įdiegta ir nauja funkcija „Web spausdinimas“, leidžianti įkelti dokumentus į portalą print.vu.lt ir spausdinti darbus ne tik iš bibliotekos, bet ir iš asmeninių kompiuterių ar mobilių įrenginių (kol kas galioja tik PDF ir vaizdo dokumentams).

 

ImageForArticle_4620(1).jpg

Jeigu svarstote, kokių specialistų ateityje reikės daugiausia, verta peržiūrėti inovacijų, kurios esmingai keičia kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę, atradimų periodiškumą. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Rimantas Raudonis sako, kad kiekviena kokybiška inovacija pradžioje išgyvena inkubacinį periodą ir tik vėliau ji masiškai skverbiasi į visas gyvenimo sritis, kol pasiekia įsisotinimo laipsnį.

Taigi klausimas, renkantis perspektyvią profesiją, turėtų būti ne kokių specialistų trūks, o kokios inovacijos šiuo metu išgyvena inkubacinį etapą.

Nanomedžiagos

Pasak prof. R. Raudonio, šiuo metu prognozuojama, kad inkubacinį laikotarpį išgyvena nanomedžiagų ir nanotechnologijų taikymas.

Nanomedžiagos – tai cheminės medžiagos, kurių struktūrinių vienetų matmenys yra nuo 1 iki 100 nanometrų. Šių struktūrinių vienetų dydį galbūt bus lengviau įsivaizduoti žinant, kad plauko storis apie 10 000 kartų didesnis už nanodalelių dydį.

Nanomedžiagos keičia energetikos, medicinos sritis, verslininkai nanomedžiagas pradeda naudoti kosmetikos, drabužių pramonėje, taip pat nanomedžiagos naudojamos onkologinių navikų terapijai, ličio jonų baterijoms, kurios naudojamos elektriniuose automobiliuose, saulės baterijų plokštėms.

Apskaičiuota, kad planetoje nanomedžiagų rinkos vertė yra 20 mlrd. eurų. Šiuo metu nanomedžiagų sektoriuje tiesiogiai dirba 300–400 tūkst. žmonių visoje Europoje, tačiau didėjantis šių medžiagų poreikis didina ir specialistų, gebančių su jomis dirbti ir jas kurti, poreikį.

Nanotechnologijos

Nanomedžiagos suteikė milžinišką postūmį technologijoms. Nanotechnologijos yra naujo lygmens inžinerija. Nanotechnologijos kuriamos remiantis faktu, kad nanodalelės pasižymi visiškai kitokiomis savybėmis negu net ir tos pačios cheminės sudėties medžiagos, tačiau didesnės dalelės.

Prognozuojama, kad nanotechnologijomis paremtų produktų vertė visame pasaulyje išaugs keliolika kartų (2015 m. buvo 2 tūkst. mlrd. eurų).

Daugiau apie nanomedžiagas, nanotechnologijas ir molekulinių variklių pritaikymo sritis prof. Rimantas Raudonis papasakos jau šį penktadienį, vasario 8 d., 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje parodoje STUDIJOS 2019.

texavi mantras for social business

Matyt, jau ne kartą girdėjai žodžius socialinis verslas ir socialinės inovacijos. Kyla noras pačiam išmokti kurti socialinį verslą ar iš arčiau pažinti tokias iniciatyvas?

Vilniaus universiteto Verslo mokykla ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas ieško socialinių lyderių! Projektas „Pagauk verslumo vėją“ kviečia sudalyvauti mokymuose, išmokti kūrybiškai pažvelgti į socialines problemas ir praktiškai pritaikyti savo įgūdžius dirbant kartu su besikuriančiais socialinio verslo atvejais.

Projektas apims šias veiklas:
- dalyvavimas mokymuose, kurių metu gausi daugiau informacijos apie socialines inovacijas ir socialinį verslą, instrumentus, kurie padės kurti pažangias iniciatyvas – 2 dienų mokymai, vasario  21 – 22 d., VU Verslo mokykloje, Saulėtekio al. 22, Vilniuje – prie kvietimo rasi mokymų programą;
- norintys praktiškai pritaikyti savo žinias ir mokymų metu įgytus įgūdžius bus kviečiami 2 – 3 mėnesius praktiškai padirbėti kartu su visoje Lietuvoje besikuriančiomis socialinio verslo iniciatyvomis ir padėti joms greičiau užaugti.

Kokią naudą gausite dalyvaujant projekte?
- neįkainojamos praktinės žinios apie socialinį verslą – ką gali žinoti, galbūt tai ir taps tavo ateities veikla ir gyvenimo būdu;
- naujas mąstymo būdas, galimybė pritaikyti universitete įgytas žinias inovatyvioje veikloje;
- naujos, įdomios temos baigiamiesiems darbams;
- galimybė susipažinti ir įsilieti į socialinių inovatorių bendruomenę.

Registruokis čia arba čia

Registracija vyksta iki vasario 19 dienos.

Kilus klausimams kviečiame susisiekti su Ieva:

Kvietimas ir programa

Daugiau informacijos ČIA.

VU Chemijos ir geomokslų fakultete skelbiamas viešas konkusas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. eiti šias dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas:

 

 

Eil. nr.

              Pareigos             

     Etato  dalis    dalis                    

                            Sritis                           

1.

Profesorius

1

Analizinė ir neorganinė chemija

2.

Docentas

1

    Organinė chemija, chemijos mokymas        

3.

Docentas

1

Fizikinė chemija

4.

Mokslo darbuotojas

1

Polimerų chemija

5.

Asistentas

0,5

Analizinė chemija

6.

Mokslo darbuotojas

0,5

Analizinė chemija

7.

Asistentas

1

Taikomoji chemija

 

 

Dokumentų konkursui pateikimo terminas: 2019 m. vasario 22d.

Dokumentus kviečiame teikti el. p. , laiško pavadinime nurodant „Profesorius (-ė) (analizinė chemijos ir neorganinė chemija)“, arba pristatyti Chemijos ir geomokslų fakulteto administratorei Teresai Subatniekienei adresu Naugarduko g. 24, 221 kab. Tel. nr. pasiteirauti: 8 5 219 3103.

Daugiau informacijos rasite: https://www.vu.lt/apiemus/karjera/akademinis-personalas/234-chemijos-ir-geomokslu-fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos