Straipsniukas i puslapi_2018.jpg
 

2018 m. lapkričio 14 dieną Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto magistrantūros pirmo kurso studentams Arminui Juriui ir Indrei Misiūnaitei paskirtos vardinės „Gražinos Romualdos Klimavičius” stipendijos.

Šia stipendija siekiama paskatinti gabius Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto studentus siekti geresnių studijų rezultatų, domėtis naujovėmis, dalyvauti moksliniuose tyrimuose.

Stipendiją steigia Gražinos Romualdos Klimavičius vardo stipendijos fondas. Fondą sudaro Gražinos Romualdos Klimavičius nustatytos sumos metinės palūkanos, kurios skiriamos kasmetinėms vardinėms stipendijoms mokėti. Vardinės stipendijos dydis priklauso nuo sukauptų metinių palūkanų.

Sveikiname!

2019 m. sausio 16 d. 15 val. Neorganinės chemijos auditorijoje CHGF Chemijos instituto magistrantai Mindaugas Gicevičius ir Gintarė Plečkaitytė pristatys mokslinių stažuočių rezultatus:
1. Bioelektronika: organinių puslaidininkių taikymas neurostimuliaciniams įrenginiams" ("Bioelectronics: organic semiconductors for neural stimulation devices"), Mindaugas Gicevičius (Chemija, II kursas), Linköpings universitet, Švedija.
2. Termoterapijos šildytuvų kūrimas astronautams" ("Customized Thermotherapy Packs for Astronauts"), Gintarė Plečkaitytė (Nanomedžiagų chemija, II kursas), Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos Ames tyrimų centras (NASA), Jungtinės Amerikos valstijos.
Pirmieji išgirsikite informaciją apie inovatyvius mokslinių tyrimų rezultatus ir istoriją apie patirtį bei įspūdžius pažangiausiose pasaulinėse institucijose. 

a kareiva

Prof. Aivaras Kareiva

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) profesorius habil. dr. Aivaras Kareiva vasario mėnesį dešimčiai mėnesių išvyksta į Kiūšiū universitetą, esantį Fukuokos mieste – šiaurinėje Japonijoje esančios Kiūšiū salos pakrantėje. Stažuotės metu mokslininkas kartu su savo VU moksline grupe ir japonų tyrėjais kurs naujos kartos kaulų implantus, pasižyminčius idealiu biosuderinamumu ir antibakterinėmis savybėmis.

Šiuo metu odontologijoje ir ortopedijoje ypač dažnai pasitaiko infekcijų implanto zonoje – jį supantys audiniai patinsta, atsiranda uždegimas. Tinkamai negydant gali sunykti kaulinis audinys, rizikuojama, kad pats implantas bus atmetamas kaip svetimkūnis.

„Infekcija dažniausiai kyla dėl bakterijų, kurios patenka į implantą implantacijos metu arba iškart po jos. Taigi, jeigu būtų sukurtas antibakterinis implantas, pavyktų minimalizuoti arba išvis panaikinti infekcijų tikimybę. Tačiau naudoti vien antibakterinę medžiagą nepakanka – turi būti sukurta tokia medžiaga, kuri biologiškai suderinama su žmogaus kūnu. Be to, tokia medžiaga turi būti pralaidi dėl žmogaus kūne vykstančios apykaitos. Todėl Japonijoje bus sintetinamos naujos biokeraminės medžiagos kaulų implantams, tiriamas jų biosuderinamumas“, – pasakoja mokslininkas.

Beveik metus truksiančios stažuotės tikslas – sukurti naujos kartos technologiją, kuri sumažins uždegimų ir implanto atmetimo tikimybę. Tikimasi, kad ši revoliucinė technologija iš esmės pakeis ortopedijos ir odontologijos sritis.

Prof. A. Kareiva džiaugiasi jau ne vienus metus trunkančiu bendradarbiavimu su mokslininkais iš Japonijos. Pasak jo, tai labai atsakingi tyrėjai, pasižymintys aukšta kultūra ir puikiomis žiniomis, tyrimuose naudojantys pažangiausias technologijas.

„Mano stažuotės metu vykdyti mokslinių tyrimų į tą pačią laboratoriją planuoja atvykti VU CHGF docentas Ramūnas Skaudžius ir dr. Inga Grigoravičiūtė-Puronienė. Tikėtina, kad podoktorantūros studijų atvyks bebaigiantis rašyti daktaro disertaciją Andrius Laurikėnas“, – vardija prof. A. Kareiva ir priduria neabejojantis, kad VU ir Kiūšiū universiteto chemikų bendradarbiavimas tęsis dar ne vienerius metus.

 

Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius, Technikos mokslų skyrius ir asociacija INFOBALT organizuoja LMA 9-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“.

Konferencijos globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Jaunųjų mokslininkų konferencijos (toliau – JMK) tikslas – apžvelgti pateiktus geriausius jaunųjų mokslininkų darbus iš matematikos, fizikos, biochemijos, chemijos, astronomijos, elektronikos, informatikos, mechanikos, energetikos, medžiagotyros, statybos inžinerijos mokslų ir jų sandūrų, taip pat susipažinti su jaunųjų mokslininkų mokslinių interesų problematika, jos suvokimo horizontu, aktualumu ir atitikimu dabarties iššūkius.

Konferencijos darbą numatoma organizuoti trijose sekcijose: Fiziniai mokslai, Technologijos mokslai ir Inovacijos. Inovacijų sekcija – tai nauja organizatorių iniciatyva, siekianti pritraukti tyrėjus,nagrinėjančius šias problemas:

Konferencija vyks Lietuvos mokslų akademijoje 2019 m. kovo 12 d. Konferencijoje planuojami žodiniai (12 min., iš jų 10 min. pranešimas ir 2 min. klausimams) ir stendiniai pranešimai. Kviečiami dalyvauti jaunieji mokslininkai (studentai, turintys mokslo publikacijų recenzuojamuose mokslo žurnaluose, magistrai, rezidentai, doktorantai, mokslų daktarai, podoktorantūros stažuotojai) bei verslo ir inovacijų specialistai (iki 40 metų amžiaus).

Kviečiame įvairių institucijų jaunuosius mokslininkus iki 2019 m. vasario 18 d. 12 val. teikti paraiškas dalyvauti konferencijoje nurodant pasirinktą sekciją. Paraišką sudaro:

  •   autorius (-iai),

  •   pranešimo pavadinimas,

  •   trumpa pranešimo santrauka (iki 200 žodžių, Times New Roman šriftu, 12),

  •   publikacijų sąrašas,

  •   autoriaus gyvenimo aprašymas (CV),

  •   kontaktiniai duomenys (būtinas mob. tel. Nr.),

  •   paraiškoje nurodyti, koks bus pranešimas – žodinis ar stendinis.

    Minėtą medžiagą (Word formatu) ir duomenis elektronine forma teikti el. paštu: (fiziniai mokslai)
    (technologijos mokslai ir inovacijos)

mokslo tyrimų rezultatai ir išradimai, leidžiantys

plėtoti ir atnaujinti gaminamos produkcijos (paslaugų) nomenklatūrą, tobulinti technologijas bei jų gamybą ir diegimu vidaus bei užsienio rinkose; naujų idėjų generavimas ir jų įgyvendinimas kuriant naujus gaminius, procesus ar paslaugas, lemiančias nacionalinės ekonomikos ir užimtumo didėjimą, pelno augimą inovacijas diegiančiai kompanijai; sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodų

komercinis pritaikymas pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau esančius produktus ir procesus.

Pranešimų santraukos bus paskelbtos LMA interneto svetainėje.
JMK pranešimų autoriai bus informuoti apie atrankos rezultatus ir derinama programa.
Konferencijos programa bus paskelbta LMA interneto svetainėje (kovo 78 d.).
JMK organizacinis komitetas vertins skaitytus pranešimus ir išrinks 10 geriausių pranešėjų,

kuriems bus įteikti LMA diplomai.
Diplomų teikimo iškilmės vyks
2019 m. kovo mėn. pabaigoje (tiksli data bus derinama

su Ministru Pirmininku).
Konferencijos rėmėjas INFOBALT įsteigė stipendijas (stipendijų fondas – 6000 eurų)

geriausiems 2019 m. jauniesiems mokslininkams, kurių darbai bus išskirtinio mokslinio lygio informacinių ir ryšių technologijų srityje bei intensyvaus jų taikymo moksliniuose tyrimuose ar kitose dalykinėse srityse. Būsimus stipendiatus iš JMK organizacinio komiteto atrinktų pranešėjų papildomai pagal INFOBALT vardinės stipendijos konkurso nuostatus vertins INFOBALT komisija.

Kiti atrinkti geriausieji darbų autoriai bus apdovanoti vertingais prizais ir diplomais.

Informaciją apie Jaunųjų mokslininkų konferenciją, jos Organizacinį komitetą, INFOBALT vardinės stipendijos konkurso nuostatus rasite Lietuvos mokslų akademijos svetainėje http://www.lma.lt/. Tiesioginė nuoroda http://www.lma.lt/infobalt-vardines-stipendijos

Kviečiame dalyvauti pranešimo rengimo mokymuose!

Jauniesiems mokslininkams yra suteikiama galimybė dalyvauti pranešimo rengimo mokymuose. Mokymų trukmė – 4 akademinės valandos. Mokymuose bus pristatyta Stanfordo mokslo instituto pranešimų rengimo metodika NABC ir pateikti praktiniai sėkmingų pristatymo pavyzdžiai. Registracija į mokymus vyksta el. paštu iki 2019 m. vasario 13 d. Mokymuose gali dalyvauti visi jaunieji mokslininkai, planuojantys dalyvauti jaunųjų mokslininkų konferencijoje 2019 metais.

Mokymų laikai:

Mokymai vyks Visorių informacinių technologijų parke (VITP), Mokslininkų g. 2A, Vilnius.

SKELBIAMAS dar vienas prizas 9-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos dalyviams!

VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“ (VITP) padės išplėtoti jaunojo mokslininko verslo idėją.

Parko ekspertai padės jaunajam mokslininkui:
Suformuoti verslo idėjos vertės pasiūlymą ir verslo modelį;
Inicijuoti ir pradėti vykdyti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas; Pasiruošti technologijomis paremtų produktų vystymo strategiją;
Pasirengti susitikimui su investuotojais ir surengs iki 3 pristatymų investuotojams;
Įsteigti įmonę, kuriai bus suteiktos pirmosioms įmonės veiklos 100 dienų
nemokamos inkubavimo paslaugos Visorių informacinių technologijų parke (Mokslininkų g. 2A, Vilnius).

Kreiptis el. paštu iki 2019 m. vasario 18 d.

2019 m. vasario 20 d. 15.0018.00 val. 2019 m. vasario 18 d. 

Atsiskaitymui už praktiką praktikos pabaigoje būtina atlikti šiuos žingsnius:

1. Pateikti katedrai ataskaitą apie atliktą praktiką;

2. Įmonės/įstaigos praktikos vadovas turi užpildyti studento praktikos įvertinimo anketą;

3. Studentas turi užpildyti praktikos vietos įvertinimo anketą.

1. Profesinės praktikos ataskaita turi būti parengta pagal fakulteto pateiktą pavyzdį (www.chgf.vu.lt/studijos/profesine-praktika). Tituliniame ataskaitos lape turi būti:

  • įmonės/įstaigos praktikos vadovo įvertinimas balais ir parašas;
  • įmonės/įstaigos antspaudas;
  • universiteto praktikos vadovo (iš katedros paskirto dėstytojo) parašas.

Jei ant praktikos ataskaitos įmonės antspaudo nėra, tuomet papildomai studentas turi pateikti iš įmonės pažymą (su antspaudu ir vadovo parašu)  apie atliktą praktiką.

Praktikos ataskaitas katedrų praktikos vadovams pateikti reikia iki lapkričio 7 d.

Pateikę praktikos ataskaitą raštu studentai turės ją pristatyti žodžiu katedros sudarytai komisijai. Studentai turi parengti 5-7 min. pristatymus. Atsiskaitymo kalba – lietuvių, bet jei studentas atliko Erasmus praktiką užsienyje, jam leidžiama pristatyti ataskaitą anglų kalba, skaidrės irgi gali būti anglų kalba. Atsiskaitymai vyks lapkričio 12-16 dienomis. Tikslios datos bus paskelbtos lapkričio 8 d.

Iškilus klausimams dėl ataskaitos rengimo reikia kreiptis į savo katedros praktikos vadovą.

2. Studento praktikos įvertinimo anketa vadovui. Studentas turi informuoti įmonės/įstaigos praktikos vadovą, kad praktikos pabaigoje jam bus atsiųsta elektroninė vertinimo anketa. Užpildytos anketos duomenys automatiškai patenka į duomenų bazę, todėl jos nereikia spausdinti. Jei praktikos vadovas neturi galimybės užpildyti elektroninės anketos, tuomet studentas jam turi pateikti atspausdintą anketą ir užpildytą bei pasirašytą praktikos vadovo pridėti prie praktikos ataskaitos. Anketos šabloną galima rasti fakulteto tinklalapyje.

Dėmesio! Visi studentai praktikos sistemoje turi būti užpildę registracijos anketą ir teisingai nurodę įmonės/įstaigos praktikos vadovo el. pašto adresą, kuriuo jam bus atsiųsta elektroninė vertinimo anketa.

3. Praktikos vietos įvertinimo anketa studentui. Praktikos vietos įvertinimo anketą studentai pildo prisijungę į praktikos sistemą. Apie leidimą pildyti anketą studentai bus informuojami el. paštu.

4. Jeigu atlikote Erasmus+ praktiką užsienyje:

  • Grįžus iš praktikos, After the mobility kopiją reikia pristatyti praktikų koordinatorei Živilei Stankevičiūtei (originalas parodomas, po to pristatomas į Karjeros ir konsultavimo skyrių).
  • Praktikos ataskaita ir skaidrės gali būti lietuvių arba anglų kalba. Gynimo katedros komisijoje kalba lietuvių.
  • Ant paruoštos praktikos ataskaitos titulinio lapo turi būti įmonės/įstaigos praktikos vadovo įvertinimas balais ir parašas.

Paskaitos prasideda nuo spalio 29 d. 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos