20470005.jpg

Gruodžio 5 dieną Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija už svarius mokslo pasiekimus skirta Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro vedėjai prof. (HP) dr. Almirai Ramanavičienei. Sveikiname!

almira_ramanaviciene.jpg

LJMS_Grigorjevaite (1).jpg
 
Šiandien, lapkričio 23-ią dieną 14 valandą Kauno istorinėje Prezidentūroje Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Julija Grigorjevaitė bus apdovanota už geriausią fizinių mokslų srities magistro darbą. Aukščiausiu balu įvertintas merginos bakalauro, o dabar ir Lietuvos Jaunųjų Mokslininkų Sąjungos (LJMS ) apdovanojimas už magistro baigiamąjį darbą nebuvo netikėtumas. J. Grigorjevaitė sako, kad laikantis kelių paprastų taisyklių ir nuosekliai dirbant, nepasisekti negali.
 
Disciplina ir nuoseklumas
Pasak dabar jau doktorantūrą studijuojančios J. Grigorjevaitės, perfekcioniste būti lengva, kai savo galvoje nusistatai trumpesnius terminus, nei esi įspraustas iš tikrųjų. Juk būtų naivu tikėtis parašyti magistro baigiamąjį darbą per mėnesį. Todėl mergina darbus atidavė net keliomis savaitėmis anksčiau nei reikėjo. Ką iš to laimėjo?
Nieko nepasilieku paskutinei minutei. Taip išvengiu niekam nereikalingo streso. Lengviau, kai žinau, kad net ir suklydusi turėsiu laiko pasitaisyti“, – pasakoja pašnekovė.
Kita vertus, J. Grigorjevaitės neslepia, kad geriausia praktika yra mokslinių publikacijų rašymas. Mokslinių publikacijų rašymas padeda išgryninti mokslinio darbo struktūrą ir logiką, todėl magistro darbas nebeatrodo toks baisus.
 
Ambicija padaryti geriausiai kaip galima
J. Grigorjevaitės apdovanotas darbas yra apie liuminescencinių medžiagų sintezę ir optinius tyrimus.  Tokių medžiagų pritaikymo galimybės yra labai plačios, laboratorijoje yra atliekama daug įvairių tyrimų su šiomis medžiagomis, tačiau savo magistriniame darbe Julija pasirinko pristatyti tik dalį iš jų. Jos darbe pristatomos liuminescencinės medžiagos, kurios gali būti panaudotos saugos pigmentams gaminti. Saugos pigmentai apsaugo prekes, pinigus ar dokumentus nuo klastojimo. Šie saugos pigmentai yra nematomi dienos šviesoje, o apšvietus ultravioletine šviesa galima juos pamatyti. Panašią temą pašnekovė tyrinėjo ir rašydama savo bakalauro darbą. Taigi, turėjo įdirbį ir nuosekliai dirba gilinant žinias apie liuminescencines medžiagas.
Pasak Chemijos ir geomokslų fakulteto studentės, kai vieniems sėkmingu darbu laikomas teigiamas įvertinimas ir gebėjimas jį apsiginti, kiti nesėkme laiko tris gramatines klaideles anglų kalba rašytame magistro darbe. Rašant mokslo darbus, ambicija parašyti darbą kaip įmanoma geriau, o aukščiausiasįvertinimas yra to rezultatas. Be jos, bet kokios iš savęs spaudžiamos pastangos rizikuoja tapti bevaisėmis.
„Svarbu rungtyniauti ir lygintis ne su kažkuo stovinčiu šalia, o sau iškelti tikslą – parašyti darbą puikiai. Kai šis tikslas yra, galvoje atsiranda planas kaip tą tikslą pasiekti. Čia svarbus tampa ir darbo vadovo vaidmuo“, – atvirauja J. Grigorjevaitė.
Konstruktyvus bendradarbiavimas su darbo vadovu
Svarbu ne tai ar gerai sutariama su savo darbo vadovu, tačiau ar iš jo gali sulaukti konstruktyvios kritikos ir pagalbos. Kartais tinkama kritika gali būti puiki motyvacija tobulėti. J. Grigorjevaitės bakalauro, magistro, o dabar ir doktorantūros darbo vadovas – dr. doc. Artūras Katelnikovas.
„Baigiamasis rašto darbas jau yra išmoktų pamokų ir atlikto darbo rezultatas. Darbo vadovas apmoko kaip dirbti laboratorijoje, atlikti tyrimus, apipavidalinti rezultatus, o studentas baigiamuoju darbu parodo ką išmoko. Vadovo didžiausias indelis į darbą yra iki to darbo rašymo. Per ketverius metus, darbo vadovas išugdė reiklumą sau“, – smagiai nusikvatoja mokslinių straipsnių autorė.
LJMS jau devintą kartą organizavo geriausiojo magistrinio darbo konkursą. Šiemet vertinimui pateikti LJMS vertino 66 darbus, kuriuos rekomendavo mokslo institucijos, šešiose srityse: biomedicinos (7 darbai), fizinių (10), humanitarinių (6), socialinių (18), technologijos (21), žemės ūkio (4).
Magistro baigiamuosius darbus vertino 55 Lietuvos mokslininkai dirbantys Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose.

rodykle

 

Juodkazio knygos pristatymas_kvietimas-programa.jpg

lmt doktorantai vitas

Talentingi ir motyvuoti mokslininkai kviečiami atlikti podoktorantūros stažuotems Vilniaus universitete (VU). Podoktorantūros stažuočių tikslas – skatinti novatoriškus mokslinius tyrimus, suteikti jauniems mokslininkams galimybę plėtoti savarankišką akademinę karjerą ir įsitraukti į Vilniaus universiteto akademinę bendruomenę.

VU suteikia galimybes daktaro laipsnį įgijusiems jauniems mokslininkams iš kitų mokslo ir studijų institucijų įsijungti į universiteto vykdomus mokslinius tyrimus, vadovaujant stažuotės vadovui įgyti naujų tyrimų įgūdžių ir mokslinių žinių, pasinaudoti universiteto mokslinių tyrimų infrastruktūra. Paprastai stažuotė trunka iki dvejų metų. Stažuotės gali vykti visų mokslo sričių tematikose.

Vykdyti podoktorantūros stažuotes Vilniaus universitete galima pasitelkiant šias finansavimo schemas:

  1. Marie Skłodowska–Curie veiklos (individualios stipendijos (angl. Individual Fellowships (IF) – parama patyrusiems tyrėjams, esant tarptautiniam ar tarpsektoriniam mobilumui; COFUND schemos;
  2. Vilniaus universiteto podoktorantūros stažuočių konkursas (Kvietimas teikti temas);
  3.  Lietuvos mokslo tarybos podoktorantūros stažuočių konkursas;
  4. Kitos nacionalinės ir tarptautinės programos.

Dėl papildomos informacijos apie podoktorantūros stažuočių galimybes Vilniaus universitete, galite kreiptis į Žemartą Budrį, zemartas.budrys@cr.vu.lt

zKO9URYE.jpg

Nuo rugsėjo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų (VU CHGF) prof. dr. Darijus Veteikis pirmininkaus universiteto senato mokslo komitetui.

Mokslo komitetas svarsto mokslinių ir meno tyrimų, meno, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros programas bei projektus ir teikia Senatui siūlymus dėl jų finansavimo ir prioritetų. Taip pat prireikus, svarsto rektoriaus teikimą panaikinti asmeniui suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta) asmeniui šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Universiteto akademinės etikos kodeksą, ir teikia savo išvadą Senatui.

Komiteto struktūra:

Pirmininkas: Prof. dr. Darijus Veteikis

Nariai:

prof. dr. Zenona Atkočiūnienė (Komunikacijos fakultetas)

prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė (Medicinos fakultetas)

doc. dr. Aidas Matijošius (Fizikos fakultetas)

vyriaus. m. d. dr. Rūta Navakauskienė (Gyvybės mokslų centras)

doc. dr. Jurgis Pakerys (Filologijos fakultetas)

prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius (Chemijos ir geomokslų fakultetas)

prof. dr. Ainė Ramonaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

prof. dr. Rimantas Vaicekauskas (Matematikos ir informatikos fakultetas)

vyr. m. d. dr. Česlovas Venclovas (Gyvybės mokslų centras)

Lukas Lisauskas (studentų atstovas)

Giedrė Mikulėnaitė (studentų atstovė)

Komiteto sekretorė: Diana Razinskaitė. 

We are inviting you to apply for the project competition 2019 of the Baltic-German University Liaison Office. In the attachment you will find a press release and a poster of the project competition.

 What is the aim of the project competition?

The main idea of the project competition is to promote the scientific cooperation between the Baltic States and Germany. Moreover, the target is to rise the quality and diversity of education and science in Estonia, Latvia and Lithuania.

What do we support?

 We support any field of science and all types of scientific research. The projects can represent any scientific field and can be carried out in different forms, such as seminars and guest lectures, research projects, conferences, publications etc.

 What are the conditions of the participation?

  • The applicant must represent a higher education or research institution in Latvia, Estonia or Lithuania.
  • The applicant must cooperate with a partner, who represents a state or a licensed university or some other research institution in Germany. Additionally, more than one partner from Germany and the Baltic States can be involved in the project. Projects, in which all three Baltic States are involved, obtain priority, concerning the approval.
  • The project must improve the quality of higher education and the development of science in Estonia, Latvia or Lithuania and must strengthen scientific cooperation with Germany. 

How much financial support can I get?

Projects can receive financial support up to max. 5 000 EUR.

 What documents must be submitted?

  1. Project application 
  2. Financial plan 
  3. Cooperation confirmation from the German partner

     In which language the documents must be submitted?

The project application and financial plan have to be submitted either in German with the project summary in English or in English with the project summary in German.

Where can I find the application forms?

The application forms you can find and download here: http://www.hochschulkontor.lv/en/projects/documents-to-be-submitted.

 What should I keep in mind for applying?

Before completing the application forms, we kindly recomend you to become acquainted with the project guidelines: http://www.hochschulkontor.lv/images/Project_guidelines_2019.pdf

What are the application deadlines?

  • 15.10.2018 (project implementation period between 01.02.2019 and 31.10.2019)

     

  • 15.03.2019 (project implementation period between 01.06.2019 and 15.11.2019)

     Where can I ask additional questions?

 You can contact us via e-mail  or by phone +371 67286033.

 Further information: http://www.hochschulkontor.lv/en/projects. 

 

mokslo diena 2018 1024x392

Spalio 10 d. (trečiadienį) Vilniuje įvyks jau tradiciniu metų reginiu tapusi „Thermo Fisher Scientific“ MOKSLO DIENA. Renginys šiemet vyks Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (Saulėtekio al. 7).

Konferenciją savo pranešimu atidarys kviestinis svečias – dr. Alexander Makarov, „Thermo Fisher Scientific“ tyrimų direktorius, „Orbitrap“ technologijos išradėjas, daugiau kaip 40 patentų autorius. Pranešimą „Kai archeologija susitinka su gyvybės mokslais: 1863 m. sukilėlių ir pokario represijų aukų palaikų identifikavimas“ skaitys prof. Rimantas Jankauskas, Vilniaus universiteto mokslo prorektorius.

MOKSLO DIENA pakvies ir į atvirų durų sesiją, kurioje Vilniaus universiteto ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslininkai pristatys savo tyrimų kryptis. Visos dienos metu taip pat vyks praktiniai mokymai.

Renginį uždarys šventinis „Baltojo kiro“ koncertas.

„Thermo Fisher Scientific“ MOKSLO DIENA – tai kasmetinis renginys, kuriame galėsite:

  • dalyvauti parodoje, pristatančioje platų technologijų ir sprendimų mokslui, pramonei, sveikatos apsaugai, diagnostikai bei farmacijai spektrą
  • daugiau išgirsti apie Lietuvoje vykdomų tyrimų kryptis ir naujausius pasiekimus
  • susitikti su „Thermo Fisher Scientific“ produktų platintojais ir gamintojais
  • dalyvauti Lietuvos ir užsienio mokslininkų seminaruose apie naujausias tyrimų technologijas
  • diskutuoti, stebėti įrangos demonstracijas, aptarti techninius klausimus su jos gamintojais
  • ir, žinoma, pabendrauti su kolegomis prie pietų stalo ar gardžios kavos puodelio.

Dalyviai iš Kauno ir Klaipėdos galės atvykti nemokamais autobusais – jų tvarkaraštį rasite renginio tinklapyje.

Vietų skaičius į renginį yra ribotas, taigi kviečiame registruotis jau dabar.

Išsamią programą ir registracijos formą rasite MOKSLO DIENOS tinklapyje: www.mokslodiena.lt/

dfd

 

Baltijos – Amerikos Laisvės fondas

kviečia Lietuvos mokslininkus ir tyrėjus teikti paraiškas į

Tyrėjų Stipendijos

programos konkursą gauti finansavimą savo moksliniams tyrimams

Jungtinėse Amerikos Valstijose

Paraiškas Tyrėjų stipendijai gauti teikite iki š.m. spalio 30 d.

Baltijos – Amerikos Laisvės fondas per aštuonerius savo veiklos metus jau finansavo dvidešimt mokslinių tyrimų projektų iš Lietuvos. Lietuvos mokslininkai atlikto tyrimus įvairiausiose srityse –puslaidininkių fizikos, medicinos, ekonomikos, politikos mokslų, istorijos ir kitose.

Kviečiame Lietuvos mokslininkus ir tyrėjus nepraleisti puikios progos ir pasinaudoti galimybe savo mokslinius projektus įgyvendinti partnerių Jungtinėse Valstijose universitetuose, laboratorijose ar tyrimų centruose.

BAFF suteikia iki 60,000 JAV dolerių stipendiją per metus. Stipendija leidžia mokslo darbuotojams pasiimti šeimos narius. Programa gali trukti nuo pusės metų iki vienerių metų.

Išsamią informaciją apie programą ir konkurso sąlygas rasite čia: http://balticamericanfreedomfoundation.org/programs-awards-research/

cobra

 

cobra2

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos