hero program dialogue

 

Svajoji apie darbo patirtį Jungtinėse Valstijose? Dalyvauk Baltijos – Amerikos Laisvės fondo konkurse į Profesinių stažuočių programą.

Pilnas išlaikymas ir garantuota praktikos vieta!

Kviečiame paskutinio kurso bakalauro programos studentus, magistrantus ir doktorantus teikti paraiškas į Profesinės stažuotės programos konkursą. 

Profesinės stažuotės programa suteiks puikias galimybes atlikti profesinius interesus atitinkančias stažuotes įvairose JAV įmonėse, kompanijose ar organizacijose. Programos dalyviams suteikiamos iki 30,000 JAV dolerių per metus stipendijos, kurios sirtos padengti apgyvendinimo, draudimo, maisto bei transporto išlaidas stažuotės metu.

Per aštuonerius Baltijos-Amerikos Laisvės fondo veiklos metus šia unikalia galimybe jau pasinaudojo daugiau nei 100 studentų ir absolventų iš įvairiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Ši programa – tai puiki galimybė įgyti profesinės patirties, išplėsti pažinčių ratą, susipažinti su JAV kultūra ir gyvenimo būdu.

Paraiškos priimamos iki balandžio 2 d. Daugiau informacijos apie programą ir konkurso sąlygas rasite:

http://balticamericanfreedomfoundation.org/programs-awards-internship/

ftmc tit 835248cba4adb1be7f413d1db8f14e22

2019 metų sausio 31 dieną 11 val. NFTMC (Saulėtekio al. 3, D401 auditorija) įvyks mokslinis seminaras tema "Elektrocheminė medžiagotyra" (dr. Denis Gryaznov, Latvijos universitetas), kviečiame dalyvauti!

RENGINIO KVIETIMAS

2019 m. sausio 16 d. 15 val. Neorganinės chemijos auditorijoje CHGF Chemijos instituto magistrantai Mindaugas Gicevičius ir Gintarė Plečkaitytė pristatys mokslinių stažuočių rezultatus:
1. Bioelektronika: organinių puslaidininkių taikymas neurostimuliaciniams įrenginiams" ("Bioelectronics: organic semiconductors for neural stimulation devices"), Mindaugas Gicevičius (Chemija, II kursas), Linköpings universitet, Švedija.
2. Termoterapijos šildytuvų kūrimas astronautams" ("Customized Thermotherapy Packs for Astronauts"), Gintarė Plečkaitytė (Nanomedžiagų chemija, II kursas), Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos Ames tyrimų centras (NASA), Jungtinės Amerikos valstijos.
Pirmieji išgirsikite informaciją apie inovatyvius mokslinių tyrimų rezultatus ir istoriją apie patirtį bei įspūdžius pažangiausiose pasaulinėse institucijose. 

a kareiva

Prof. Aivaras Kareiva

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) profesorius habil. dr. Aivaras Kareiva vasario mėnesį dešimčiai mėnesių išvyksta į Kiūšiū universitetą, esantį Fukuokos mieste – šiaurinėje Japonijoje esančios Kiūšiū salos pakrantėje. Stažuotės metu mokslininkas kartu su savo VU moksline grupe ir japonų tyrėjais kurs naujos kartos kaulų implantus, pasižyminčius idealiu biosuderinamumu ir antibakterinėmis savybėmis.

Šiuo metu odontologijoje ir ortopedijoje ypač dažnai pasitaiko infekcijų implanto zonoje – jį supantys audiniai patinsta, atsiranda uždegimas. Tinkamai negydant gali sunykti kaulinis audinys, rizikuojama, kad pats implantas bus atmetamas kaip svetimkūnis.

„Infekcija dažniausiai kyla dėl bakterijų, kurios patenka į implantą implantacijos metu arba iškart po jos. Taigi, jeigu būtų sukurtas antibakterinis implantas, pavyktų minimalizuoti arba išvis panaikinti infekcijų tikimybę. Tačiau naudoti vien antibakterinę medžiagą nepakanka – turi būti sukurta tokia medžiaga, kuri biologiškai suderinama su žmogaus kūnu. Be to, tokia medžiaga turi būti pralaidi dėl žmogaus kūne vykstančios apykaitos. Todėl Japonijoje bus sintetinamos naujos biokeraminės medžiagos kaulų implantams, tiriamas jų biosuderinamumas“, – pasakoja mokslininkas.

Beveik metus truksiančios stažuotės tikslas – sukurti naujos kartos technologiją, kuri sumažins uždegimų ir implanto atmetimo tikimybę. Tikimasi, kad ši revoliucinė technologija iš esmės pakeis ortopedijos ir odontologijos sritis.

Prof. A. Kareiva džiaugiasi jau ne vienus metus trunkančiu bendradarbiavimu su mokslininkais iš Japonijos. Pasak jo, tai labai atsakingi tyrėjai, pasižymintys aukšta kultūra ir puikiomis žiniomis, tyrimuose naudojantys pažangiausias technologijas.

„Mano stažuotės metu vykdyti mokslinių tyrimų į tą pačią laboratoriją planuoja atvykti VU CHGF docentas Ramūnas Skaudžius ir dr. Inga Grigoravičiūtė-Puronienė. Tikėtina, kad podoktorantūros studijų atvyks bebaigiantis rašyti daktaro disertaciją Andrius Laurikėnas“, – vardija prof. A. Kareiva ir priduria neabejojantis, kad VU ir Kiūšiū universiteto chemikų bendradarbiavimas tęsis dar ne vienerius metus.

 

sveikinimas prof. doc

vgtu1

vgtu2

20470005.jpg

Gruodžio 5 dieną Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija už svarius mokslo pasiekimus skirta Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro vedėjai prof. (HP) dr. Almirai Ramanavičienei. Sveikiname!

almira_ramanaviciene.jpg

LJMS_Grigorjevaite (1).jpg
 
Šiandien, lapkričio 23-ią dieną 14 valandą Kauno istorinėje Prezidentūroje Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Julija Grigorjevaitė bus apdovanota už geriausią fizinių mokslų srities magistro darbą. Aukščiausiu balu įvertintas merginos bakalauro, o dabar ir Lietuvos Jaunųjų Mokslininkų Sąjungos (LJMS ) apdovanojimas už magistro baigiamąjį darbą nebuvo netikėtumas. J. Grigorjevaitė sako, kad laikantis kelių paprastų taisyklių ir nuosekliai dirbant, nepasisekti negali.
 
Disciplina ir nuoseklumas
Pasak dabar jau doktorantūrą studijuojančios J. Grigorjevaitės, perfekcioniste būti lengva, kai savo galvoje nusistatai trumpesnius terminus, nei esi įspraustas iš tikrųjų. Juk būtų naivu tikėtis parašyti magistro baigiamąjį darbą per mėnesį. Todėl mergina darbus atidavė net keliomis savaitėmis anksčiau nei reikėjo. Ką iš to laimėjo?
Nieko nepasilieku paskutinei minutei. Taip išvengiu niekam nereikalingo streso. Lengviau, kai žinau, kad net ir suklydusi turėsiu laiko pasitaisyti“, – pasakoja pašnekovė.
Kita vertus, J. Grigorjevaitės neslepia, kad geriausia praktika yra mokslinių publikacijų rašymas. Mokslinių publikacijų rašymas padeda išgryninti mokslinio darbo struktūrą ir logiką, todėl magistro darbas nebeatrodo toks baisus.
 
Ambicija padaryti geriausiai kaip galima
J. Grigorjevaitės apdovanotas darbas yra apie liuminescencinių medžiagų sintezę ir optinius tyrimus.  Tokių medžiagų pritaikymo galimybės yra labai plačios, laboratorijoje yra atliekama daug įvairių tyrimų su šiomis medžiagomis, tačiau savo magistriniame darbe Julija pasirinko pristatyti tik dalį iš jų. Jos darbe pristatomos liuminescencinės medžiagos, kurios gali būti panaudotos saugos pigmentams gaminti. Saugos pigmentai apsaugo prekes, pinigus ar dokumentus nuo klastojimo. Šie saugos pigmentai yra nematomi dienos šviesoje, o apšvietus ultravioletine šviesa galima juos pamatyti. Panašią temą pašnekovė tyrinėjo ir rašydama savo bakalauro darbą. Taigi, turėjo įdirbį ir nuosekliai dirba gilinant žinias apie liuminescencines medžiagas.
Pasak Chemijos ir geomokslų fakulteto studentės, kai vieniems sėkmingu darbu laikomas teigiamas įvertinimas ir gebėjimas jį apsiginti, kiti nesėkme laiko tris gramatines klaideles anglų kalba rašytame magistro darbe. Rašant mokslo darbus, ambicija parašyti darbą kaip įmanoma geriau, o aukščiausiasįvertinimas yra to rezultatas. Be jos, bet kokios iš savęs spaudžiamos pastangos rizikuoja tapti bevaisėmis.
„Svarbu rungtyniauti ir lygintis ne su kažkuo stovinčiu šalia, o sau iškelti tikslą – parašyti darbą puikiai. Kai šis tikslas yra, galvoje atsiranda planas kaip tą tikslą pasiekti. Čia svarbus tampa ir darbo vadovo vaidmuo“, – atvirauja J. Grigorjevaitė.
Konstruktyvus bendradarbiavimas su darbo vadovu
Svarbu ne tai ar gerai sutariama su savo darbo vadovu, tačiau ar iš jo gali sulaukti konstruktyvios kritikos ir pagalbos. Kartais tinkama kritika gali būti puiki motyvacija tobulėti. J. Grigorjevaitės bakalauro, magistro, o dabar ir doktorantūros darbo vadovas – dr. doc. Artūras Katelnikovas.
„Baigiamasis rašto darbas jau yra išmoktų pamokų ir atlikto darbo rezultatas. Darbo vadovas apmoko kaip dirbti laboratorijoje, atlikti tyrimus, apipavidalinti rezultatus, o studentas baigiamuoju darbu parodo ką išmoko. Vadovo didžiausias indelis į darbą yra iki to darbo rašymo. Per ketverius metus, darbo vadovas išugdė reiklumą sau“, – smagiai nusikvatoja mokslinių straipsnių autorė.
LJMS jau devintą kartą organizavo geriausiojo magistrinio darbo konkursą. Šiemet vertinimui pateikti LJMS vertino 66 darbus, kuriuos rekomendavo mokslo institucijos, šešiose srityse: biomedicinos (7 darbai), fizinių (10), humanitarinių (6), socialinių (18), technologijos (21), žemės ūkio (4).
Magistro baigiamuosius darbus vertino 55 Lietuvos mokslininkai dirbantys Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose.

rodykle

 

Juodkazio knygos pristatymas_kvietimas-programa.jpg

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos