exportiamo.it-nuotr.-642x410.jpg

Lietuvos Respublikos bendrojo plano - Lietuva 2030 - rengimas, ieškant, kokias erdvinio vystymosi kryptis išlaikysime, o ką – keisime – vienas svarbiausių šių metų uždavinių Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) geografams – kraštotvarkininkams.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis šalies teritorijos erdvinio vystymo kryptis, funkcinius prioritetus ir užtikrinantis visų šalies strategijų suderinamumą. Plano rengimo metu vyksta praktinis darnaus vystymosi principų įgyvendinimas valstybės lygiu: įvairių veiklų (verslo, žemės ir miškų ūkio, energetikos, statybos, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos ir kt.) derinimas tarpusavyje, erdvėje ir tuo pačiu – reguliuojant žmogaus veiklos poveikį aplinkai tam, kad ateities kartos turėtų neprastesnes nei dabartinė sveiko gyvenimo ir klestėjimo galimybes.

Atnaujinant Lietuvos Respublikos bendrąjį planą reikalinga permąstyti krašto tvarkymo viziją. Kaip užtikrinti gerovę, išsaugant savastį, stiprią tautą, paveldą ir ekologines mūsų krašto galias? Kokias linijas brėšime Lietuvos žemėlapyje ir kaip jas įgyvendinsime? Kokias gamtinių ir socialinių reiškinių tendencijas mato geografai? 

Kovo pirmąją kviečiame visus socialinio tinklo CHGF „Facebook“paskyroje stebėti ir aktyviai dalyvauti viešojoje diskusijoje, kurioje šiais klausimais savo nuomonę išsakys: 

geografas kraštotvarkininkas prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas, galiojančio, 2002 m. patvirtinto LRBP rengimo mokslinis vadovas

geografas kraštotvarkininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas, Planą rengiančioje „Taem Urbanistai“ vadovaujamo konsorciumo komandoje vadovaujantis Plano Kraštovaizdžio, ekosistemų ir gamtos vertybių analizės dalies rengimui. 

geografas, socialinės geografijos atstovas, prof. dr. Donatas Burneika, Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas

Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengimo koordinatorė, urbanistė Elena Archipovaitė, Aplinkos ministerija

Lietuvos Respublikos bendrojo planą rengiančios TAEM grupės atstovė, architektė Giedrė Ratkutė-Skačkauskienė

Diskusiją moderuos geografė dr. Giedrė Godienė, VU CHGF

maxresdefault 

Kūrybingi bakalauro ir magistro studijų pakopos studentai, doktorantai, mokslininkai, startuolių autoriai, verslininkai, įvairių sričių atstovai kviečiami registruoti savo inovatyvią idėją svetainėje: falling-walls.com/lab/apply.  

Registracija vyks iki š. m. balandžio 1 d.

Pristatymai nacionalinei atrankai (3 min. trukmės pristatymas anglų kalba) vyks š. m. gegužės 16 d. nuo 14.00 val. Europos humanitariniame universitete Savičiaus g. 17, Vilniuje.

Geriausia išrinktos idėjos autorius š. m. lapkričio 8-9 d. dalyvaus Berlyne vyksiančioje baigiamojoje konferencijoje, į kurią susirenka geriausių idėjų autoriai iš viso pasaulio, įvairūs mokslininkai, Nobelio premijos laureatai ir kt. Praėjusiais metais tokioje konferencijoje dalyvavo atstovai iš 57 šalių.

KVIETIMAS

Daugiau informacijos:

chgf-642x410.jpg

„Gretutinėse studijose apimama daug sričių, nuo pedagogikos istorijos, psichologijos iki dalyko didaktikos. Kursai ne tik suteikia žinių, kurios padės dirbant pedagogu, bet ir praplečia bendrąjį išsilavinimą. Įgijau žinių apie ugdymo stilius, metodus, kurie bus naudingi ir auginant vaikus. Atlikdamas praktiką mokykloje labai patobulinau savo problemų sprendimo, bendravimo, didaktikos įgūdžius. Taip pat patobulėjo ir viešasis kalbėjimas. Po praktikos mokykloje nebejaučiu baimės kalbėti viešai“, – pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto magistrantas Vytautas Kavaliauskas, nusprendęs įgyti ir pedagogo kvalifikaciją.

Nesudėtingai įgyjami naudingi įgūdžiai

V. Kavaliauskas pripažįsta, kad pedagogika jį traukė jau senokai. Dar mokykloje teko vesti kelias pamokas savo bendraklasiams bei jaunesniems mokiniams, nuo 12 klasės – mokyti mokinius privačiai. Mėgo pedagogiką ir chemiją, todėl įstojo į Vilniaus universitete siūlomą chemijos studijų programą, o pedagogika tapo gretutinių studijų objektu.

„Išgirdęs apie galimybę pasirinkti gretutines pedagogikos studijas apsidžiaugiau, nes tai leidžia iš studijų pasiimti dar daugiau – įgyti ne tik chemijos bakalauro, bet ir pedagogo kvalifikaciją. Tačiau iš pradžių buvo sunku prisitaikyti prie humanitarinių mokslų specifikos. Tikslieji mokslai įpratino mintis reikšti kuo aiškiau ir kuo trumpiau, todėl 1000 žodžių rašto darbai iš pradžių kėlė keblumų. Buvo sunku surinkti reikiamą žodžių skaičių, tačiau vėliau pavyko įprasti. Gretutinės pedagogikos studijos man buvo galimybė mokytis patinkantį dalyką neaukojant savo pagrindinių studijų ar neprarandant papildomų metų po jų“, – sako V. Kavaliauskas.

Pedagogika – raktas į prestižinę darbovietę

Joniškietė Ieva Lebedytė buvo kategoriška: niekada nebus mokytoja. Studijuodama tuometiniame Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, ji pajuto, kad turi daug kūrybiškumo, įvairių įgūdžių ir potencialo, kurį norėjo panaudoti kurdama pridėtinę vertę visuomenei.

„Aš manau, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar tėvų socialinės padėties, turi teisę į sėkmingą mokymą(si), į kokybišką švietimą. Aš užaugau mažame miestelyje ir mačiau, kaip netolygiai organizuojamas švietimas skirtingose mokyklose, koks atotrūkis yra. Todėl nusprendžiau dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti!“ ir dėl jos atsidūriau Mosėdyje“, – savo kaip pedagogės kelio pradžią pasakoja I. Lebedytė.

Chemikė Mosėdyje dirbo trejus metus, o tada, pajutusi, kad įgyvendino visus sau iškeltus uždavinius, grįžo į Vilnių ir šiuo metu dirba tarptautinėje mokykloje „Vilnius International School“. Mokytoja anglų kalba dėsto chemiją ir gamtos mokslus pagal tarptautinio bakalaureato ir Kembridžo mokymo programas.

„Valstybinėje mokykloje teko vaikus mokyti pagal programą, kuri apima platų temų spektrą. Tarptautinėje mokykloje vaikus jau šeštoje klasėje mokau pagal programą, orientuotą į patyrimą. Mokiniai pagal tarptautinio bakalaureato programą mokosi tirdami ar atlikdami praktines veiklas. Čia mokytojos vaidmuo – inicijuoti diskusiją, užtikrinti, kad visa grupė pasiektų reikiamą gebėjimų lygį, ir įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus atskirai“, – sako I. Lebedytė.

Julijos G. nuotr.jpg

Šviesa visą laiką lėmė žmogaus gyvenimo ritmą, savijautą. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Julija Grigorjevaitė sako, kad anksčiau intuityviai jausdavome, o dabar jau realiais tyrimais nustatyta, kad šviesa daro įtaką žmogaus elgesiui ir savijautai.

Skirtingą apšvietimą naudoja prekybos centrai mėsos ar daržovių skyriuose, taip sukurdami iliuziją, kad mėsa ar uogos atrodo raudonesnės, nei iš tiesų yra. Prekybininkai pastebėjo skirtumą ir pradėjo sąmoningai taikyti įvairias apšvietimo spalvines gamas. Dažniausiai žmogus net nepastebi skirtumo, bet pastebi rezultatą – daržovės atrodo šviežios, persirengimo kabinoje žmogaus veidas atrodo skaistus ir lygus. Tokią iliuziją paprasta sukurti naudojant skirtingas medžiagas šviestukuose.

Žmonės sąmoningai renkasi skirtingą apšvietimą. Naktinėse pamainose dirbantiems žmonėms parenkama melsva šviesa, kuri užtikrina, kad darbuotojai nenorėtų miegoti, nes mėlyna spalva suteikia energijos. Tuo tarpu įrenginėdami miegamuosius žmonės renkasi jaukią švelnios, šiltos gelsvos spalvos šviesą, kuri nuramina ir atpalaiduoja.

Mokslininkė pasakoja, kad liuminescencines medžiagas galima naudoti ne tik šviestukuose (angl. LED), bet ir banknotų ar dokumentų apsaugai. Dienos šviesoje nematomi saugos žymekliai pastebimi tik juos apšvietus UV spinduliais. Šias galimybes atveria aukštynverte emisija pasižyminčios medžiagos, kurios geba ilgesnių bangų spinduliuotę pakeisti į trumpesnių bangų, tarkime, infraraudonąją spinduliuotę konvertuoti į regimojo spektro spinduliuotę. Tokios medžiagos gali būti pritaikomos onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti.

Kovai su klastotėmis – šviesa

Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė praėjusiais metais surado ir savo magistro darbe „Naujų raudonai spinduliuojančių fosforų saugos pigmentams sintezė ir optinių savybių̨ tyrimas“ aprašė net tris naujas liuminescencinių medžiagų serijas. Paklausta, kodėl yra būtinybė kurti ir modifikuoti liuminescencines medžiagas, J. Grigorjevaitė sako, kad saugos žymekliai kuriami kombinuojant skirtingas medžiagas. Tad kuo daugiau skirtingų medžiagų panaudoji saugos žymekliui, tuo mažesnė suklastojimo tikimybė. Taigi būtina sukurti medžiagų bazę, aprašyti, kokiomis savybės jos pasižymi, kad saugos pigmentų gamintojai galėtų jas panaudoti. Kita vertus, norima surasti geriausią kainos ir kokybės santykį.

„Kiekvienos medžiagos savybės skiriasi priklausomai nuo to, kokie retųjų žemių elementai (lantaniodai) naudojami kuriant medžiagą. Lantanoidai turi elektronus, kuriuos sužadinus atitinkama spinduliuote jie peršoka į aukštesnį elektroninį lygmenį, o grįždami į nesužadintą būseną spinduliuoja dažniausiai regimojo spektro spinduliuotę. Ne visais atvejais sukurta nauja medžiaga šviečia. Beje, lantanoidai nėra pigūs. Todėl stengiamasi sukurti medžiagą, kurios gamybai reiktų panaudoti kuo mažiau retųjų žemės elementų, ir taip atpiginti medžiagos gamybą“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė.

Nuo tyrimo iki plataus taikymo – ilgas kelias 

Pasak J. Grigorjevaitės, tam, kad universitete atliekami tyrimai taptų realiu produktu, reikia nueiti ilgą kelią. Reikalingi net ne metai ir ne penkeri. Tačiau mokslininkė neslepia, kad siekia sukurti produktą ar bent jau galutinio produkto prototipą.

„Šiame technologijų amžiuje nebegalime vadovautis prieš kelis šimtus metų į priekį variusiomis idėjomis – pažinti aplinką. Pradėdami mokslinį tyrimą jau turime žinoti, kur galėsime panaudoti kuriamą medžiagą. Taigi siekiame kurti produktą, kurį visuomenė galės naudoti. Net jeigu aplinkui mus esančių medžiagų poveikio, tiek neigiamo, tiek teigiamo, mes dažnai tiesiog neįvertiname“, – sako geriausio magistro darbo ir mokslinių straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose autorė J. Grigorjevaitė.

marina sokolova urte neniskyte jekaterina ivanova 75608241

Ieškome II kurso bakalauro studento, kuris norėtų prisijungti prie mūsų mokslinių tyrimų vasaros praktikai su galimybe pratęsti darbus ir atlikti diplominį darbą.

 

Tiriame neuronų sinapsių genėjimo molekulinius mechanizmus besivystančiose smegenyse. Darbams vadovautų dokt. Daina Pamedytytė. Daugiau informacijos apie mūsų tyrimus:

http://www.biofizika.gf.vu.lt/mokslas/molekuliniai-sinapsiu-genejimo-mechanizmai-besivystanciose-smegenyse

 

Susidomėjusius prašome iki 2019-03-03 atsiųsti savo CV su akademiniais rezultatais el. paštu:

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos