66099365 2447939048769793 6320364016120102912 o

Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geografijos studentai žino – birželio ir liepos mėnesiai skirti praktikuotis. Ir ne bet kur, o gamtoje.  Studijų programų, kur būtų suteikiama galimybė tiek daug laiko leisti gryname ore ir, dargi, keliaujant po Lietuvą, tikrai nėra daug. Studentai mielai sutiko pasidalinti savo praktikų patirtimi bei įspūdžiais.

 

Visai neseniai iš savo pirmosios, nuo birželio 25-os iki liepos 5-os d. Puvočiuose (Varėnos raj.) vykusios geografinės praktikos grįžo būsimi antrakursiai – Vilius Lapas ir Solveiga Pilkauskaitė.

Kodėl praktika vyko būtent Puvočiuose (ten yra kokios nors ypatingos vietos ar pan.?)

Vilius. Puvočiai yra viena iš kelių VU praktikos bazių. Iš vienos pusės, būtent dėl to praktika ir vyko ten, iš kitos pusės, – Puvočių lokacija yra gana ypatinga. Visų pirma, šis kaimas yra Dzūkijos nacionaliniame parke, antra – šiame regione galėjome pamatyti skirtingų genezių suformuotą reljefą, trečia – tai yra tradicinė geografų praktikų vieta. O tai reiškia, jog šiuose miškuose ištisos prieš mus lankęsi geografų kartos išliejo daugybę prakaito, tirdamos reljefą bei dirvožemį.

Kokios veiklos vyko šios praktikos metu? Ko išmokote? Gyvenote palapinėse ar turėjote stogą virš galvos?

Vilius. Praktika neapsiribojo veiklomis tik Puvočiuose. Važiuodami į šį kaimą bei grįždami atgal mes turėjome nuostabią pažintinę ekskursiją, kur dėstytojas doc. dr. Ričardas Skorupskas prie kiekvieno objekto, ties kuriuo stabtelėdavome, mums papasakodavo naudingos informacijos (pvz.: kaip susiformavo atodangos, lygumos ir aukštumos, kaip slenkantis ledynas pakeitė kraštovaizdį bei dirvožemį).

Praktikos metu maždaug savaitę skyrėme poligono analizei bei kasiniams. Kiekvieną dieną, suskirstę į brigadas, nueidavome po maždaug 4 kilometrus pirmyn ir atgal, kad pasiektume mums paskirtą poligoną. Iškasę duobes, tyrinėdavome, kaip ir kodėl dirvožemis susidarė būtent taip, kokios priežastys tai lėmė. Vėliau, atlikus lauko darbus, turėjome braižyti žemėlapius ir daryti ataskaitas.

Puvočiuose įgavome labai vertingos patirties – pagaliau savo kailiu sužinojome, kokios gi tos praktikos būna. Išmokome atskirti dirvožemio tipus, paaiškinti jų raidą. Pasitaikė studentų, kurie dar niekad nebuvo rankose laikę kastuvo, tad čia jie ne sykį galėjo išmėginti ir savo fizines jėgas. Kaip jau minėjau, gyvenome VU bazėje. Ji įrengta nuostabiai, dėl gyvenimo sąlygų nekilo jokių nesklandumų. Šalia pagrindinio pastato įrengtos pavėsinės, kuriose vakarais smagiai šnekučiuodavomės.

Solveiga. Išties įsiminė dėstytojo vesta ekskursija ir pasakojimai pakeliui į Puvočius – kiekvienas studentas Lietuvoje pamatė tai, ko dar nebuvo regėjęs ir sužinojo nemažai svarbių faktų. Dvi ekskursijos laukė ir grįžtant atgalios (Alytuje ir Vilniaus apskrityje).

Kalbant apie darbą poligonuose – jis pareikalavo nemažai ištvermės – veiksmas vyko ir miške, ir pelkėse. Turėjome visas sąlygas ugdyti komandinio darbo, orientavimosi erdvėje ir fizinio pasiruošimo įgūdžius. Maždaug po 3-4 dienų gyvenimo bazėje, kai jau buvo iškasti visi kasiniai ir atliktos jų analizės, vyko žemėlapių bei ataskaitų kūrimo darbai. Šie darbai padėjo apibendrinti visas pirmo kurso geomorfologijos žinias. Čia mums puikiai talkino dėstytojas, padėdamas viską kuo geriau suprasti ir įsisavinti. Praktikos pabaigoje taip pat turėjome dvi ekskursijas (grįžtant namo pro Alytų ir Vilniaus apskrityje).

66902195 2449830388580659 4785569590472081408 o

Kokie įspūdžiai? Ar pateisino lūkesčius? Gal kas nors nustebino, ko nors nesitikėjote?

Vilius. Įspūdžiai tikrai „nerealūs” – pagaliau teorines žinias galėjome pritaikyti praktiniu būdu. Labai smagu, kad galiausiai visi labiau pažino ir pradėjo geriau suprasti savo grupės draugus, tapome didžiule šeima. Pasikalbėję tarpusavyje, taip pat nusprendėme, kad šios praktikos galėtų būti paankstintos, kaip ir sesija (pvz.: sesija gegužės mėnesį, o praktika būtų birželį), kadangi studentai vasarą nori paatostogauti ar išvykti į užsienį. Apibendrinant, praktika buvo tikrai efektyvi, aplankėme gražiausias Lietuvos vietoves, parsivežėme milžinišką bagažą žinių bei patyrėme daug nuotykių.

Solveiga. Praktika puikiai pasitarnavo žinių apibendrinimui, be to, išties smagu buvo daugiau laiko praleisti su grupės draugais ir geriau juos pažinti.

 

Šiuo metu, nuo birželio 25-os iki liepos 22-os dienos (taigi, kone visą mėnesį) taip pat Varėnos rajone esančiame Kabelių kaime, vadovaujami dėstytojų doc. Jono Volungevičius ir dr. Lauryno Juknos, praktikuojasi trečio kurso geografijos studentai. Kaip ten jiems sekasi, pasakoja Erika Pipiraitė, Martynas Survila ir Aldas Acas.

Kodėl praktika vyksta būtent Kabeliuose?

Erika. Kabelių kaimas yra piečiausia Lietuvos vieta. Šiose apylinkėse aptinkamos pačios seniausios gyvenvietės, kurių įsikūrimo procesas įdomus ne vien tik archeologams, bet ir geografams. Kadangi atliekame ekogeografinę praktiką, ši vieta mums daugiausiai aktuali geomorfologine prasme. Eoliniai smėliai, kaip įprasta manyti, aptinkami ne vien tik Baltijos jūros pakrantėje, bet ir Dzūkijos miškuose. Čia galima išvysti supustytų kopų, kurios formuoja labai išraiškingą Kabelių apylinkių reljefą. Be eolinių, čia taip pat yra limnoglacialinių bei fliuvioglacialinių smėlių. Gražūs miškai, reti augalai, išraiškingas reljefas bei jo genezė, dirvožemio įvairumas bei bendrai supantis kraštovaizdis sukuria puikią aplinką ekogeografiniams tyrinėjimams.

Kokios veiklos vysta šios praktikos metu? Ko išmokote?

Erika. Pirmas dvi praktikos savaites skyrėme lauko tyrimams. Brigadomis, po 4-5 žmones ėjome tirti priskirtų miškuose ir pievose esančių poligonų. Kiekvienas brigadą sudarantis asmuo turėjo konkrečias pareigas – už ką yra atsakingas ir ką tiria. Sudėtis buvo tokia – augalininkas, geomorfologas, kraštovaizdininkas ir pedologas (dirvožemininkas). Visos šios specialybės yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Iš pradžių, pagal reljefo formą, kraštovaizdžio aplinką bei vyraujančios augalijos pasikeitimus, nusistatydavome vietą, kurioje kasime duobę. Kol brigados nariai pasikeisdami kasą duobę, augalininkas apžiūri aplink esančius augalus, pasižymi retus ir vaistinius augalus, nustato tos vietos augimvietę. Geomorfologas tuo metu nustato, kokioje reljefo formoje esame. Išsikasus duobę, dirvožemininkas išskiria dirvožemio horizontus, nustato dirvožemio tipą. Geomorfologas paima dirvožemio mėginius iš skirtingų horizontų, kuriuos vėliau išdžiovins, sijos ir nustatys dirvožemio granuliometriją. Galiausiai, kraštovaizdininkas perima informaciją iš augalininko, dirvožemininko bei geomorfologo ir, remdamasis gautais duomenimis, nustato kraštovaizdžio faciją bei drėkinimą. Be viso to, kraštovaizdininkas įvertina ūkinį naudojimą, medžių amžių bei nustato, kokios galėtų būti šios teritorijos kraštovaizdinės perspektyvos. Pagal tokią darbų seką yra ištiriamas visas poligonas, o per šias dvi savaites iškasama apie 40 duobių. Kitas likusias dvi savaites mes aptariame gautus duomenis, juos sisteminame, braižome žemėlapius su ArcGIS, Corel bei Illustrator programomis, remdamiesi lauko tyrimais rašome bendrą brigados ataskaitą.

Aldas. Išmokome labai daug: patobulinome savo žinias vykdant lauko tyrimus, pagilinome žinias apie dirvožemį, reljefą, augaliją bei kraštovaizdį. Bene svarbiausia įsisavinta pamoka – tai sugebėjimas gyventi kartu su visu kursu ir priimti kiekvieną tokį, koks jis yra.

Martynas. Laisvu laiku, po visų darbų ir mokslinių tyrimų, susėdame prie laužo su gitaromis ir arbata, aptariame kasdienius nuotykius miškuose ir laukuose, susipažįstame su apylinkėmis, žvejojam Grūdos ežere, žygiuojam.

66036419 2447935958770102 6145631187307069440 o

Kokie įspūdžiai? Ar pateisino lūkesčius? Gal kas nors nustebino, ko nors nesitikėjote?

Erika. Įspūdžiai yra patys geriausi. Dar praktikai nepasibaigus, jau jaučiamas ženklus žinių pagausėjimas bei platesnis bendras supratimas apie Lietuvos gamtą. Smagiausia yra tai, kad visas mūsų geografijos kursas yra nuostabus – vieni su kitais puikiai sutariam, gerbiam ir tokiu būdu stengiamės susikurti patį geriausią vasaros mėnesį.

Martynas. Neretas mūsų kurse šią praktiką vadina geriausia savo gyvenimo vasara. Laiką leidžiame su grupės draugais, kurie, jei ne po pirmo, tai po trečio kurso praktikos tampa tikrais bičiuliais. Pripažįstam, kad smulkių nesutarimų pasitaiko – juk visada, viskas ir visiems nebus gerai. Galbūt, kai kurie pasigedo tam tikrų patogumų buityje, tačiau, mano nuomone – juk ne į SPA atvažiavom, o gamtoje pabūti, dirbti.

Labiausiai stebino vietos žmonių geranoriškumas ir noras padėti, pabendrauti. Toks tas mažas bendruomenes vienijantis bruožas – retai kas praeis pro šalį, nepagelbės.

Aldas. Nesitikėjau, kad bus taip smagu ir įdomu. Prieš išvažiuojant į praktiką, noro buvo labai nedaug. Tačiau, atvykus čia, į Kabelius, supratau, jog tokia galimybė – įsilieti į mažo kaimo bendruomenės ir gamtos ritmą – gyvenime pasitaiko ne taip ir dažnai.

Kelinta tai Jūsų geografinė praktika? Kuo ji skiriasi nuo kitų?

Martynas. Tai trečioji ir paskutinė geografinė praktika. Iš viso studijų metu turime tris: pirmame kurse atliekame topokartografinę ir geomorfologinę praktiką, antrame  kurse – sociogeografinių tyrimų praktiką ir trečiame – ekogeografinių tyrimų praktiką. Į pirmo kurso praktiką ėjome tik su pagrindais, o šioje jau taikome visas geografijos bakalauro studijų metais įgytas žinias.

Erika. Antrame kurse, kai turėjome visuomeninės geografijos praktiką, patys rinkomės, kokį socialinį ar demografinį tyrimą norime atlikti. Ji truko apie 2 savaites. Ši, trečio geografijos kurso praktika yra pati rimčiausia, ilgiausia ir reikalaujanti daugiausiai dėmesio.

Aldas. Tai ketvirtoji geografinė praktika, kurioje dalyvauju. Pirmosios buvo pirmame ir antrame kursuose, o į trečią praktiką vykau kartu su „Nordplus“ projektu. Sakyčiau, kad dabartinė praktika išsiskiria patirtais nuotykiais ir tuo, kad jos metu turime pritaikyti visas universitete įgytas žinias bei mąstyti kaip tikri geografai.

Ar ateityje matote save kaip geografą/-ę?

Erika. Kadangi geografija yra labai platus mokslas, ugdantis išsilavinusią, visokeriopą požiūrį turinčią asmenybę, kurios žinias galima pritaikyti daugelyje sričių, tai manau, jog tikrai taip.

Martynas. Manau, kad taip. Nesvarbu – nusprendus baigti mokslus ar juos pratęsus – kompleksinis, geografinis mąstymas išlieka ir jis lydi kiekviename žingsnyje. Būtų sunku nepastebėti, kiek procesų vyksta tavo aplinkoje ir pasaulyje.

Aldas. Ateityje tikrai norėčiau save matyti kaip geografą. Turbūt, nerasčiau kitos specialybės, kurioje taip lengvai būtų galima pasirinkti savo interesus atitinkančią kryptį. Asmeniškai aš labai daug perspektyvų matau geografinėse informacinėse sistemose (GIS). Manau, jog ateityje GIS specialistų poreikis tik išaugs. Geografui, pasižyminčiam sisteminiu požiūriu į supantį pasaulį, GIS yra ta priemonė, kuria ypač lengvai galima vizualizuoti savo idėjas.  

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos