unnamed.jpg

„Pedagogines studijas pasirinkau, norėdamas prisidėti prie teigiamų švietimo kokybės pokyčių Lietuvoje. Žmonės, kuriuos ugdome mokyklose kurs mūsų šalies ateitį. Todėl manau, kad jauni specialistai gali pakeisti požiūrį į švietimo sistemą Lietuvoje, o taip pat ir pagerinti ugdymo kokybę”, – sako Martynas Survila, Vilniau universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) geografijos studentas.

Jis, kaip ir dar 32 fakulteto studentai, šalia pagrindinių studijų, pasirinko pagal gretutinių studijų programą mokytis dalyko pedagogikos.  Į klausimą apie gretutines studijas, M. Survila nedvejodamas atsako, kad tai patrauklios studijos, kurių metu informaciją perduoda šiuolaikiški dėstytojai.

Mokytojo kvalifikaciją studentai gali įgyti dvejais būdais: lygiagrečiuoju ir nuosekliuoju. Pasak M. Survilos, gretutinės studijos, arba lygiagretusis kvalifikacijos įgijimo metodas, leidžia sutaupyti laiko, nes kitaip nei profesinės pedagoginės studijos, studijuojamos vienu metu su pagrindinės studijų programos dalykais.

Gretutinės krypties studijos ­– bakalauro studijų dalis, kurią sudaro privalomieji studijų programos dalykai ir 60 kreditų apimties gretutinė pedagogikos studijų programa. Tuo tarpu profesinės pedagoginės studijos yra skirtos bakalaurą jau įgijusiems studentams, norintiems gauti pedagogo kvalifikaciją po studijų.

Galimybė įgyti pedagogo kvalifikaciją lygiagrečiai su pasirinkta specialybe yra populiari ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Jungtinėje Karalystėje beveik penktadalis studentų mokytojo kvalifikaciją įgyja lygiagrečiuoju būdu, Airijoje – 30 proc.

CHGF įgyti pedagogo kvalifikaciją pagal gretutinių studijų programą galimybę turi Chemijos bei Nanomedžiagų chemijos, Geografijos, Metereologijos, Hidrologijos, Kartografijos ir geografinės informacijos sistemų studentai.

Šiemet pirmojo etapo prašymų teikimas vyksta nuo birželio 1 d. iki liepos 23 dienos 12 val. 

charles matthews 1

Š.m. birželio 15d. 13val. organizuojama vieša vizituojančio Fulbright profesoriaus (University of Cincinnati) Charles Matthews paskaita „The Art & Science of Entrepreneurship: Past, Present, and Future" (pilnas aprašymas žemiau). Paskaitoje mokslininkas nagrinės sandūrą tarp verslumo, inovacijų, strategijos ir technologijos, taip pat veiksnius, kurie daro įtaką startuoliams ir organizacinėms kryptims. Tai puiki proga susipažinti su antreprenerystės pagrindais ir sužinoti apie start-up kūrimo strategijas, iššūkius bei perspektyvas universitetų kontekste.

Prof. Ch. Matthews - tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas ir inovatyvus verslumo mokytojas. Jo moksliniai interesai apima inovacijas, antreprenerystę, startuolių finansavimą, lyderystę ir sprendimų priėmimą. Prof. Ch. Matthews tyrimai publikuoti tokiuose moksliniuose žurnaluose kaip Small Business Economics ir Journal of Small Business Management bei populiariuose verslo leidiniuose The Wall Street Journal, Forbes ir Business Week.

Maloniai lauksime jūsų renginyje ir kviečiame pasidalinti informacija apie paskaitą su kolegomis, kurie domisi šia tema.

prof. Charles H. Matthews „The Art & Science of Entrepreneurship: Past, Present, and Future"

Kada: birželio 15d., 13:00-14:00 val.

Vieta: VU Gyvybės mokslų centras, R101 auditorija, Saulėtekio al.7, Vilnius

Facebook: https://www.facebook.com/events/177202959630087/

Creativity, Innovation, and Entrepreneurship play a critical role in economic development locally, regionally, nationally, and globally. Dr. Matthews explores the intersection of entrepreneurship, innovation, strategy, and technology, as well as key trends impacting start-up and organizational directions. Using a timeline approach, a rich past, vibrant present, and exciting future are revealed through the lens of what is next. "Entrepreneurship is an incredibly powerful economic engine," notes Dr. Matthews, "and creativity and innovation are its fuel."

DSC03915-642x336.jpg

Vienas iš universitetų tikslų – ugdyti specialistus, gebančius vykdyti svarbią mokslinę veiklą, kurti darbo vietas, verslus ir prisidėti prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo. Tačiau kartais verslo pasaulio atstovai reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad universitetai neaprūpina pramonės reikiamos specializacijos darbuotojais. Tačiau universitetas nesiekia tik parengti kuo daugiau ekspertų samdomam darbui.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) docentas dr. Linas Vilčiauskas, prieš gerą šimtmetį chemija buvo pati svarbiausia mokslo šaka. Tuomet atrasta viena cheminė reakcija (amoniako sintezė) iš principo pakeitė istoriją ir labiausiai prisidėjo prie to, kad dabar planetoje gyvena septyni milijardai žmonių. Tačiau, pasak dr. L. Vilčiausko, šiuolaikinė chemija nuėjo labai toli nuo to, kaip tyrimus chemikai atlikdavo ne tik prieš šimtmetį, bet ir prieš gerą dešimtmetį, o jos reikšmė pramonėje ir visuomenėje taip pat pakito.

Chemijos mokslai modernėja 

„Šiuolaikinė chemija yra daug platesnė sąvoka, nei buvo prieš, pvz., dvidešimt metų. Šiuolaikiniuose tyrimuose mokslininkai daug daugiau laiko skiria procesų ir duomenų analizei, dirba su sudėtingesne ir labiau specializuota įranga. Laboratoriniams bandymams skiriama vis mažesnė viso proceso laiko dalis. Tai reiškia, kad šiuolaikinis chemikas turi turėti dar daugiau fizikos, matematikos žinių, darbo su informacinėmis technologijomis įgūdžių“, – sako dr. doc. L. Vilčiauskas ir priduria, kad šie pokyčiai vyksta visame pasaulyje, chemija tampa vis tarpdiscipliniškesnė.

Mokslininkas magistrantūrą ir doktorantūrą baigė Vokietijoje, vėliau stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje ar JAV, baigę studijas chemikai dažniausiai pasuka į verslą ir uždirba didesnį nei vidutinį darbo užmokestį toje šalyje. Tačiau jiems jau reikia ne tik chemijos žinių, bet ir gebėjimo parduoti savo sukurtą produktą bei save pačius.

„Darbo užmokestis nėra kažkoks duomuo ir net prestižinis siauros srities išsilavinimas negarantuos didelio darbo užmokesčio. Tarkim, visi žinome, kad teisininkai gauna didelį darbo užmokestį, tačiau toli gražu ne visi studentai, baigę teisės studijas, dirba teisininkais. Mokslininkams yra sudarytos vienos geriausių sąlygų konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje. Darbo specifika niekada neleidžia prisirišti prie vienos temos ar vietos. Tad pabaigus studijas konkurencinis žaidimas tik prasideda“, – sako dr. L. Vilčiauskas.

Keičiasi karta – keičiasi studijos 

Europoje ir JAV studijų programos – panašios, praktikos galimybės – taip pat. Kaip pasakoja mokslininkas, JAV studentai labiau orientuojami į verslą, dažniau akcentuojamos stažuotės, Europoje studentui leidžiama pasirinkti pačiam, be didesnio spaudimo. Pasak dr. L. Vilčiausko, yra ir kita šių procesų pusė – keičiasi universiteto koncepcija. Galbūt po dešimtmečio universitetai taps tik socialinėmis erdvėmis, tokiomis, į kurias dažnas ateina pabendrauti, atsigerti kavos. Panaši transformacija vyksta ir su bibliotekomis, į kurias keliaujama susitikti su partneriais, kolegomis, draugais, o norima knyga parsisiunčiama internetu.

Z kartos studentą reikia daug labiau sudominti nei kitų kartų atstovus. Studentas pagrįstai klausia: kodėl turiu eiti į paskaitą, jeigu internete galiu pasižiūrėti Mičigano universitete vykstančią tokią pat paskaitą? Iškilus tokiems klausimams, reikia sugalvoti, kaip kontroliuoti, ką ir kiek išmoko studentas. Dėstytojams tenka persiorientuoti ir išmokti bendrauti su žmonėmis, kurie į universitetą ateina jau įjautrinti visos aplinkoje esančios informacijos“, – sako pašnekovas ir priduria, kad žaibiškas technologijų modernėjimas ir daugelio mokslų virsmai pakeis ir universitetų bei studijų programų koncepciją. Universitetų auklėtiniai turi taikyti į aukščiausią lygą – jie yra pažangos variklis, o ne dar vienas darbo jėgos statistikos vienetas.

mokymai

 

Tuos, kurie užbaigę mokslo metus leisis į darbo paieškas, kviečiame į mokymus! Studentų paslaugų ir karjeros skyrius kviečia į du seminarus, kurie padės sėkmingiau pasiruošti darbo pokalbiui, pasirengti gerą gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką. Seminarus veda daugiau nei 10 metų personalo atrankų patirtį turinti karjeros konsultantė Aida Akudovičiūtė. Daugiau informacijos čia: https://www.facebook.com/events/2207322709500461/.

Birželio 5 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete (VU CHGF) vyks inovatyvi pasiruošimo chemijos brandos egzaminui paskaita. Paskaitoje cheminiai eksperimentai bus atliekami išmaniaisiais įrenginiais, kuriais mokinius aprūpino „Apple“ partneriai Lietuvoje – kompanija „AVAD Baltic“. Bendrovės verslo ir edukacinių projektų vadovas Mangirdas Šapranauskas džiaugiasi, kad VU Chemijos instituto laboratorijose pirmą kartą bus pritaikyta ši praktika.

VU Chemijos instituto vyresnysis specialistas Vytautas Kavaliauskas pasakoja, kad paskaitoje bus naudojamos dvi programėlės: Science Journal ir GraphicalMokiniai atliks tyrimus ir bus supažindinami su dviem pagrindinėmis chemijos sritimis: analize ir sinteze. Analizės metu naudodami „iPad“ jie atliks tiriamąjį darbą – nustatys ligoninei skirto preparato koncentraciją. Sintezės dalyje, sumaišius kelis reagentus, reikės gauti naują ir kitomis savybėmis pasižyminčią medžiagą.

Paskaitoje, naudojant programėles, bus nustatoma medžiagos koncentracija, taip pat atliekama cheminio eksperimento duomenų analizė.

Įdomiai ir išsamiai 

Kaip sako VU CHGF studijų prodekanas dr. Ramūnas Skaudžius, išmanieji įrenginiai gali paįvairinti mokymo programą, dėstytojui padėti perteikti moksliškai pagrįstus eksperimentus, mokiniams – išnagrinėti sudėtingus reiškinius, atlikti įvairius matavimus, pavyzdžiui, garso ir apšvietimo.

„Ne vienus metus domiuosi, kaip galima eksperimentus atlikti išmaniaisiais įrenginiais. Yra įvairių metodikų. Interaktyviomis priemonėmis perteikiama informacija padeda sudominti mokinius, paįvairinti mokymo procesą, bet svarbiausia – tiksliai perteikti sudėtingus, moksliškai pagrįstus eksperimentus“, – teigia dr. R. Skaudžius.

CHGF prodekanas pasakojo, kad tokių interaktyvių paskaitų tikslas – paskatinti mokinius naudoti mobiliuosius įrenginius ne tik laisvalaikiu, bet ir chemijos eksperimentams atlikti. Juk, be visų kitų gerųjų savybių, didelis išmaniųjų įrenginių naudojimo privalumas – galimybė greitai gauti ir analizuoti duomenis.

Plačios naudojimo galimybės

„Apple“ į rinką jau yra išleidusi ne vieną sėkmingą produktą, leidžiantį mokytojams ir universitetų dėstytojams patogiai rengti mokomąją medžiagą, rašyti interaktyvias knygas ir teikti visavertį turinį savo mokiniams, o šie savo ruožtu turės galimybę naudotis šiuolaikiškomis daugialypės terpės knygomis, pasitelkdami „iPad“ planšetinius kompiuterius ir „Apple“ programinę įrangą.

M. Šapranauskas pasakoja, kad paskaitos dalyviai dirbs tradiciniais „iPad“. Tai priemonės, skirtos ir pramogoms, ir verslui, ir mokymuisi. Mokytojai ir dėstytojai nėra apribojami – jie gali naudoti pačias įvairiausias programėles, reikalingas mokymo tikslams, todėl žinias perteikti galima įvairaus amžiaus moksleiviams.

Norintieji dalyvauti paskaitoje dar gali užsiregistruoti, tereikia užpildyti registracijos formą čia.

GIS-nuotr.-642x336.jpg

Lietuvoje reikia 500–600 kartografų ir geoinformatikų, t. y. specialistų, kurie sektų urbanizacijos nulemtus pakeitimus savivaldybėse, žemėnaudų pokyčius agrarinėse teritorijose, miškų urėdijose, valstybinėse ir privačiose logistikos kompanijose, informacinių technologijų sektoriuje, programuotojų ir duomenų bazių analitikų, kuriančių erdvinės informacijos perteikimo platformas. Viena žinomiausių ir plačiausiai visuomenėje naudojamų priemonių – navigacinės sistemos. Suvokęs didelį šių specialistų poreikį ir jų trūkumą, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas (VU CHGF) parengė ir 2017 m. pradėjo vykdyti naują studijų programą – „Kartografija ir geografijos informacinės sistemos“.

Kaip pasakoja Geomokslų instituto prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius, informacinės technologijos sukėlė tikrą revoliuciją kartografijoje. Šiuolaikinio kartografo tikslas – kurti ne tik įprastus žemėlapius, bet ir naujas erdvės vaizdavimo priemones, kurios palengvintų darbą architektams, logistikos transporto įmonėms, uosto darbuotojams bei kiekvienam vartotojui. Tai – moderni mokslo sritis, kurioje ką tik studijas pabaigęs specialistas ras įdomų ir gerai apmokamą darbą.

Didėja erdvinės informacijos poreikis

Kaip pastebi prof. A. Česnulevičius, visuomenei vis dažniau ir daugiau reikia erdvinės informacijos. Ji būtina, kai reikia priimti operatyvius sprendimus likviduojant avarijų padarinius, planuojant gatvių ir kelių rekonstrukciją, reguliuojant transportų srautų intensyvumą miestuose automobilių spūsčių valandomis. Be to, labai svarbi ir navigacinė informacija: kas kur yra, kaip ten patekti. Tokia informacija kuriama taikant geografinės informacijos sistemas (GIS), ji pateikiama interneto tinklalapiuose. Vienas iš taikymo pavyzdžių  – www.maps.lt svetainė. Taikant GIS kartografai ir geoinformatikai kuria ne tik popierinius žemėlapius, atlasus, bet ir elektroninius žemėlapius.

Nuo seno kartografai stengėsi visapusiškai perteikti erdvės vaizdą. Ši sritis visą laiką buvo tobulinama. Šiuo metu erdvinė informacija gali būti pateikiama 3D formatu, t. y. žmones domina ne tik objektų padėtis ir plotas, bet ir jų tūris. Jau dabar architektai dirba su statinio informacinio modeliavimo metodologija BIM (angl. building information modeling), kuri leidžia erdvę transformuoti, modifikuoti, pažvelgti į pastatų vidų. Kartografai ir geoinformatikai dalyvauja kuriant šias programas.

Paklaustas, kokių kompetencijų turi turėti šių laikų kartografas, prof. A. Česnulevičius sako, kad kartografas turi išmanyti sferinę geometriją, matematiką, geografiją, informacines technologijas. Kompetencijos priklauso nuo to, kokiose srityse dirbs būsimasis specialistas. Tačiau visiems jiems būtina suprasti gamtinius ir socialinius reiškinius – jeigu to nežinosi, kurdamas žemėlapius padarysi esminių klaidų, susiedamas tarpusavyje nesusijusius reiškinius arba neatspindėdamas ir neišryškindamas esamų ryšių.

Studijų metu studentai turi net kelias mokomąsias praktikas: pirmaisiais metais atlieka tiesioginius geodezinius matavimus, kuriais remdamiesi sudaro žemėlapius; antraisiais metais mokosi dirbti su duomenų bazėmis ir kuria teminius žemėlapius; trečiaisiais metais kuria dideliems spaudos tiražams tinkančius žemėlapius leidyklose, naudodami moderniausias kompiuterines programas.

„Profesinės praktikos metu studentai tobulina savo įgūdžius įvairiose logistikos įmonėse, savivaldybių institucijose, leidyklose, privačiose projektinėse organizacijose ir kitur“, – pasakoja kartografijos ir geografijos informacinių sistemų studijų programos vadovas.

Tampa vis svarbesne sritimi

Realybę suvokiame akimis. Žemėlapis – tai simboliais užkoduota realybė, kurią informacijos gavėjas turi kuo tiksliau dekoduoti, atkurti. Žemėlapiai, kaip grafiniai erdvės vaizdai, nuo seno buvo labai svarbūs navigacijoje. Pavyzdžiui, jau XIX a. pabaigoje svarbiausi Anglijos uostai kas mėnesį atnaujindavo uostų jūrlapius tam, kad užtikrintų saugią laivybą. Jūrlapiai ir šiandien labai svarbūs navigacijoje – daugelis didžiųjų pasaulio uostų vykdo monotoringinį akvatorijos kartografavimą. Žaibiškais mastais vykstanti įvairių sričių ekonominė plėtra, urbanizacija žemėlapių reikšmės ne tik nesumažino, bet dar ir padidino.

Be to, kartografiniai kūriniai yra labai svarbi ir efektyvi priemonė žinioms skleisti. Yra labai daug mokslų, kurie tiria aplinką erdviniu požiūriu, t. y. kartografuoja įvairaus pobūdžio reiškinius: naudingąsias iškasenas, orų būseną, žemės ūkio naudmenas, gyventojų migraciją, teršalų sklaidą, miestų plėtrą.

Kai kurios erdvės grafinio pateikimo problemos yra senos kaip pasaulis. Kaip pasakoja prof. A. Česnulevičius, jau II a. prieš mūsų erą žmonės, kartografuojantys erdvę, bandė spręsti klausimą, kaip sferinių kūnų paviršių perkelti į plokštumą. Šios problemos, turinčios įtakos žemėlapių tikslumui, gyvos iki šiol. Kartografuojant nedidelius žemės paviršiaus plotus (iki 30 km, 750 kv. km) Žemės sferiškumas nedaro įtakos žemėlapio vaizdui, tačiau didesnės teritorijos kartografavimas jau bus su paklaidomis. Įvairios teorijos ir skaičiavimai šios problemos neišsprendė per amžius. Ar išspręs mūsų karta?

Pasak kartografijos ir geografijos mokslų eksperto, norėdamas sudaryti žemėlapį, kartografas turi atlikti matavimus. Anksčiau pagrindinis instrumentas buvo žmogaus akis. Vėliau pradėti taikyti ir matavimo instrumentai. Pavyzdžiui, jūrininkai naudojo lagą laivo greičiui matuoti. Žinant greitį galima nustatyti nuplauktą atstumą. Iki XIX a. visi matavimai buvo atliekami ant žemės paviršiaus. Tik antroje XIX a. pusėje, sukonstravus karšto oro balionus, atsiplėšta nuo žemės. Į oro balionus, dirižablius, o vėliau ir į lėktuvus su fotokameromis lipdavo kartografai, kurie fotografavo Žemės paviršių, o iš fotovaizdų kūrė žemėlapius. Žemėlapiai dažniausiai buvo naudojami kariniams tikslams. Aerometodai labai pagreitino žemėlapių sudarymo procesą. Pavyzdžiui, XX a. pirmoje pusėje, tarpukariu, Rusijoje per du dešimtmečius nuo 2 proc. teritorijos, kuri buvo užfiksuota topografiniuose žemėlapiuose 1914 m., buvo kartografuota visa šalies teritorija. Kitas svarbus kartografijai, o vėliau ir geoinformatikai etapas prasidėjo su kosmine era.

„Palydovinės nuotraukos, kosminis zondavimas, modernios informacinės ryšio technologijos leido taip ištobulinti kartografinių kūrinių sudarymą, kad kartografija įsiliejo į mūsų buitį, beveik visas praktinio gyvenimo sritis“, – sako prof. A. Česnulevičius.

5b0e367841afc.jpg

Kaip sukurti tokį preparatą, kuris neveiktų viso organizmo, o darytų poveikį lokaliai – tik ligos židiniui? Tai sumažintų terapines dozes ir preparatų toksiškumą. Tokius ir daug kitų žmogaus gyvenimo kokybę gerinančių tyrimų atlieka farmacinės chemijos mokslininkai. Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) profesorius habil. dr. Sigitas Tumkevičius, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, ši pramonės šaka plečiasi, todėl nuo šių metų VU CHGF bus rengiami farmacinės chemijos specialistai.

Lietuvoje gausu vaistinių augalų ir yra puikios galimybės plėtoti farmacijos pramonę, panaudojant esamas žaliavas ir naujas technologijas – todėl didėja specialistų, gebančių kurti naujus produktus, poreikis.

Kita vertus, JAV atliktais tyrimais nustatyta, kad darbo pozicijų, kuriose reikalingas magistro laipsnis, nuo 2007 m. padaugėjo 20 proc. Lietuvos mokslo ir studijų stebėsenos agentūros atlikti tyrimai rodo, kad po studijų įsidarbina kone 90 proc. magistrų, o jų vidutinis mėnesio atlyginimas yra kone trečdaliu didesnis nei bakalaurų.

Tarptautiškos studijos Lietuvoje

Europos Komisijos oficialiai patvirtintoje Lietuvos sumanios specializacijos strategijoje išskirti prioritetai, iš kurių vienas yra molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai. Palankias sąlygas verslui investuoti Lietuvoje, kartu kurti naujas darbo vietas (net iki 500 darbo vietų), mato ir Lietuvos verslininkai. Farmacinė chemija – tai sritis, kuri turėtų padėti Lietuvai tapti Europos gyvybės mokslų lopšiu.

Pagrindinis VU CHGF farmacinės chemijos studijų programos tikslas yra parengti aukštos kvalifikacijos medžiagų technologijų specialistus, kurie turėtų naujausių chemijos, technologijų, farmacijos ir biologijos žinių bei tyrimų įgūdžių, reikalingų kurti ir analizuoti farmacines medžiagas.

Baigus farmacinę chemiją atsivers galimybės pritaikyti žinias ir ekspertinei veiklai. Šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos diegia sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo ir valdymo sistemą. Šios srities ekspertai įgis galimybę pasukti ne tik mokslininko keliu, pritaikyti žinias pramonėje, tačiau ir įdiegtai sistemai palaikyti bei tobulinti.

„Farmacinės chemijos specialistų trūksta ir Lietuvoje, ir užsienyje. Studijos vyks ir anglų, ir lietuvių kalbomis. Studijų metu studentai galės atlikti technologinę praktiką tiek Lietuvos, tiek užsienio farmacinėse įmonėse. Tai ir kitos VU farmacinės chemijos magistrantūros studijų metu įgytos kompetencijos leis konkuruoti su mokslininkais iš kitų Europos Sąjungos valstybių šioje srityje. Studijos anglų kalba paruoš studentus darbui tarptautinėje aplinkoje“, – pasakoja VU CHGF studijų prodekanas doc. dr. Ramūnas Skaudžius.

Patrauklus darbo užmokestis ir galimybė kurti darbo vietas 

Anksčiau vaistus farmacininkai gamindavo vaistinėse, šiandien farmacija – tai aukščiausio lygio laboratorijos, kuriose kuriami žmonių gyvenimus keičiantys preparatai. Prof. S. Tumkevičius pasakoja, kad daugelyje Europos universitetų farmacinės chemijos studijos vyksta jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje tai yra vis dar naujo profilio studijos.

„Farmacinės chemijos studijų programa išsiskiria technologinių ir praktinių įgūdžių parengimu, įgalinančiu absolventus taikyti dalykines kompetencijas modeliuojant potencialiai aktyvių medžiagų savybes, sprendžiant vadybinius ar technologinius naujų aktyvių medžiagų kūrimo klausimus“, – sako prof. S. Tumkevičius ir priduria, kad svarbiausia yra ne tik rinkoje vis didėjantis farmacinės chemijos ekspertų darbo užmokestis, bet ir galimybė studijų metu įgyti vadybinių kompetencijų, kurios padės ateityje kurti darbo vietas.

Atlikti tyrimai patvirtina didėjantį magistrų poreikį ir didesnį, palyginti su bakalauro studijomis, darbo užmokestį. Magistrantūros studijos orientuotos į siauresnės specializacijos ir lyderiui reikiamų kompetencijų ugdymą, t. y. ne tik išmanyti studijų kryptį, bet ir tapti lyderiu, įgyti tarpdisciplininių žinių, gebėti bendrauti įvairiais lygmenimis, įgyti komandinio darbo, vadovavimo įgūdžių.

E. Kurausko nuotr. 

EK__180424_00135.jpg

Nuo birželio 1 dienos moksleiviai chemijos egzamino praktinei daliai kviečiami pasiruošti Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) laboratorijose. Pasiruošimui skirtų pamokų metu dvyliktokai (gimnazijų ketvirtokai) bus supažindinami su pagrindinėmis chemijos sritimis – analize ir sinteze. Moksleiviai galės atlikti praktinius bandymus, naudodami moderniausias technologijas ir inovatyviausius tyrimų metodus.

Chemijos laboratorijų įranga yra brangi. Be to, norint atlikti praktinius darbus reikia ir reagentų. Dėl finansų trūkumo kokybiškus laboratorinius darbus galima atlikti vos keliose Lietuvos mokyklose. Kitose su chemijos mokslu moksleiviai supažindinami tik teoriškai.

VU CHGF prodekanas dr. Ramūnas Skaudžius sako, kad mokiniams darbas instituto laboratorijose leis ne tik pasiruošti praktinei egzamino daliai, bet ir susipažinti su VU bendruomene.

„Chemijos institutas yra atviras. Džiaugiamės galėdami dalytis patirtimi, taip pat pagelbėti mokytojams atliekant praktines veiklas, kurios mokykloje sunkiai įgyvendinamos dėl techninio personalo ar įrangos stokos“, – sako dr. R. Skaudžius.

VU Chemijos instituto vyresnysis specialistas Vytautas Kavaliauskas sako, kad chemija – praktinis mokslas. Jį perprasti galima tik atliekant laboratorinius darbus. Užsiėmimo metu, bus atliekami laboratoriniai darbai, kurie yra parengti pagal Nacionalinio egzaminų centro paruoštą ir internetinėje svetainėje patalpiną chemijos brandos egzamino programą. Taip pat laboratoriniai darbai paruošti taip, kad moksleiviai galėtų susipažinti su analizės ir sintezės metodais, o darbo procesas būtų įdomus. Laboratoriniai darbai bus atliekami inovatyviausiais metodais.

Užsiėmimai vyks: 

Birželio 5 d. 13.30 val. Neorganinės chemijos laboratorija (241 kab.). Pirmoje – analizės dalyje mokiniai, naudodamiesi iPad, atliks tiriamąjį darbą, kurio metu turės išspręsti teorinių žinių reikalaujantį galvosūkį. Gautas atsakymas padės antroje – sintezės dalyje: mokiniai pamatys, kaip sumaišius kelis reagentus susidaro naujomis savybėmis pasižyminčios medžiagos.

Birželio 15 d. 11 val. Neorganinės chemijos laboratorijoje (241 kab.) vyks tirpalų ruošimas ir filtravimas (praktinis darbas).

Birželio 18 d. 11 val. Analizinės ir aplinkos chemijos mokomojoje laboratorijoje vyks vandens kietumo nustatymas titruojant (praktinis darbas).

Moksleiviai kviečiami registruotis jau dabar, užpildant šias formas: birželio 5 d. čia, birželio 15 d. čia ir birželio 18 d. čia.

didysis kiemas 

Gegužės 21-23 dienomis įvykus pakartotiniam balsavimui Senato rinkimuose Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetuose (su pakartotinio balsavimo Senato rinkimuose rezultatais galite susipažinti žemiau), 2018 metų gegužės 24 d. Centrinė rinkimų komisija registravo išrinktus naujos kadencijos Vilniaus universiteto Senato narius. Vilniaus universiteto Senato nariais tapo:

 

Prof. dr. Viktoras Masevičius (Chemijos ir geomokslų fakultetas)

Prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius (Chemijos ir geomokslų fakultetas)

Prof. dr. Darijus Veteikis (Chemijos ir geomokslų fakultetas)

Prof. dr. (HP) Romas Lazutka (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

Prof. dr. (HP) Rimvydas Skyrius (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

Doc. dr. Jurgis Pakerys (Filologijos fakultetas)

Prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė (Filologijos fakultetas)

Doc. dr. Antanas Kairys (Filosofijos fakultetas)

Doc. dr. Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)

Prof. dr. Darius Abramavičius (Fizikos fakultetas)

Doc. dr. Aidas Matijošius (Fizikos fakultetas)

Prof. habil. dr. Gintautas Tamulaitis (Fizikos fakultetas)

Doc. dr. Eglė Lastauskienė (Gyvybės mokslų centras)

Vyriaus. m. d. dr. Rūta Navakauskienė (Gyvybės mokslų centras)

Vyresn. m. d. dr. Vytautas Smirnovas (Gyvybės mokslų centras)

Vyriaus. m. d. dr. Česlovas Venclovas (Gyvybės mokslų centras)

Prof. dr. Zenonas Butkus (Istorijos fakultetas)

Doc. dr. Nerijus Šepetys (Istorijos fakultetas)

Prof. dr. Virginija Jurėnienė (Kauno fakultetas)

Doc. dr. Vytautas Evaldas Rudžionis (Kauno fakultetas)

Prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė (Komunikacijos fakultetas)

Doc. dr. Renata Matkevičienė (Komunikacijos fakultetas)

Doc. dr. Martynas Manstavičius (Matematikos ir informatikos fakultetas)

Dr. Jurgita Markevičiūtė (Matematikos ir informatikos fakultetas)

Prof. dr. Rimantas Vaicekauskas (Matematikos ir informatikos fakultetas)

Prof. dr. Eugenijus Gefenas (Medicinos fakultetas)

Prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė (Medicinos fakultetas)

Prof. dr. Saulius Ročka (Medicinos fakultetas)

Vyresn. m. d. dr. Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

Prof. dr. Ainė Ramonaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

Doc. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė (Teisės fakultetas)

Prof. dr. Jonas Prapiestis (Teisės fakultetas)

 

Vadovaujantis Statutu naujos kadencijos Senato nariais taip pat taps 8 Universiteto studentų atstovybės nustatyta tvarka paskirti arba išrinkti studentų atstovai bei Rektorius prof. Artūras Žukauskas (Senato narys pagal pareigas).

Pirmasis naujos kadencijos Senato posėdis įvyks š. m. birželio mėn. pabaigoje.

 

PAKARTOTINIO BALSAVIMO SENATO RINKIMUOSE REZULTATAI

Vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 26 punktu, pakartotinis balsavimas kamieniniame akademiniame padalinyje laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip penktadalis Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl pakartotiniai rinkimai laikomi įvykusiais visuose trijuose žemiau nurodytuose padaliniuose.

Vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 33 punktu (“pakartotinio balsavimo metu išrinktais į Senato narius laikomi kandidatai, gavę daugiausiai balsų“), išrinktais į Senatą laikomi kandidatai yra paryškinti. Prie kandidatų vardų nurodytas gautų balsų skaičius ir jų išraiška procentais. Prie informacijos apie kamieninių padalinių atstovų Senate rinkimus pateikta ir informacija apie kvorumą (rinkimuose dalyvavusių ir tokią teisę padalinyje turinčių padalinio darbuotojų skaičius bei šių rodiklių procentinis santykis).

 

Filologijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 111/196 (56,63 proc.)

Doc. dr. Nijolė Juchnevičienė – 43 (38,73 proc.)

Doc. dr. Jurgis Pakerys – 88 (79,27 proc.)

Prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė – 55 (49,54 proc.)

Negaliojančiais pripažinti 4 biuleteniai

 

Filosofijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 78/129 (60,46 proc.)

Doc. dr. Antanas Kairys – 70 (89,74 proc.)

Doc. dr. Arūnas Mickevičius – 71 (91,02 proc.)

Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

 

Medicinos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 75/251 (29,88 proc.)

Prof. dr. (HP) Edvardas Danila – 53 (70,66 proc.)

Prof. dr. Eugenijus Gefenas – 55 (73,33 proc.)

Prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė – 57 (76 proc.)

Prof. dr. Saulius Ročka – 56 (74,66 proc.)

Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos